Recenzija




Šešėlis ant akmeninio suolelio: romanas / Maria Gripe; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Lina Kusaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2009. - 270 p. - (H.Ch. Anderseno medalis). - ISBN 978-9955-683-42-1

Knygos „Šešėlis ant akmeninio suolelio“ herojės keturiolikmetės Bertos penkių asmenų šeimos gyvenimas visados buvo ramus, valdomas ne tiek mamos, kiek namų ekonomės Svejos. Jai, lyg monarchei, visi pakluso ir nedrįso prieštarauti. Net mama apie Sveją tupinėjo ir vykdė kiekvieną jos norą. Tėtis – rašytojas filosofas, jau kelintus metus vykdė savo nesibaigiantį projektą – rašė knygą apie Emanuelį Svedenborgą.

Tačiau vieną dieną namų harmoniją sutrikdė nauja kambarinė Karolina. Jai pasirodžius, tarsi papūtė gaivus vėjas. Karolina visus stebino savo charizma, tvirta nuomone ir savarankiškumu. Vaikai ją tiesiog dievino, tėtis išliko abejingas, o mama nuogąstavo, kad naujoji kambarinė nesimaišytų po kojomis Svejai.

Pagrindinė herojė Berta Karolina ypač žavėjosi. Deja, ne kartą girdėjo ją sakant: „džiaugiuosi, kad negimiau tokioje šeimoje“. Mergaitę tai vertė jaustis nemaloniai, bet kartu skatino norą išsiaiškinti apie Karolinos šeimą ir praeitį, kurią ji nuo visų itin išmaniai slėpė. O dar tie neaiškūs anoniminiai skambučiai telefonu... Ir kodėl naujoji kambarinė iš šeimos albumo slapta pasiėmė seną tėčio nuotrauką? Ką reiškė jos išsėlinimai iš namų naktimis? Ką ji slėpė?

Šie klausimai Bertai nedavė ramybės kol galiausiai paaiškėjo sukrečianti tiesa, atskleidusi viską – netgi tą mįslingą šešėlį ant akmeninio suolelio.

Maria Gripė – itin talentinga rašytoja. Už savo kūrybą ji yra pelniusi daugelį reikšmingų literatūros apdovanojimų. Tarp jų – Astridos Lindgren premiją, H. K. Anderseno medalį, taip pat ir Švedijos nacionalinę premiją. Jos knygos patraukia netikėtu siužetu, lengvu mistikos ir psichologijos deriniu. Rašytoja nuolat kelia vaiko kaip asmenybės savarankiškumo problemą, neaplenkia ir socialinių visuomenės trūkumų. Savo kūryba autorė siekia išmokyti vaiką mąstyti, o ne pateikia tiesiogius atsakymus.

Tai puikiai pavaizduota kuriant ir šios knygos personažus. Berta – nepatyrusi, užaugusi tvarkingoje, saugioje aplinkoje, o Karolina – atvirkščiai. Nors būdama dar tik šešiolikos metų mergaitė, ji gyvenime jau mačiusi ir šilto, ir šalto. Jos visiškos priešingybės ir abi turi ko viena iš kitos pasimokyti.

„Šešėlis ant akmeninio suolelio“ – pirmoji tetralogijos dalis. Joje labai gražiai pateikiamas praėjusio amžiaus laikotarpis. Žavi pagarba bei tolerancija vyresniesiems, kurios šiandien dažnai pritrūksta. Vaizduojama ir nuoširdi, subtili meilė.

Šią knygą malonu skaityti, nors kai kurie įvykiai ir gerokai sukrečia.

Ida Janušauskaitė

Jaunųjų recenzentų dirbtuvės