Vasario 21-oji. Išaušo labai laukta kelionės po literatūrinį Vilnių diena. Elektroniniame laiške išvardyta tiek viliojančių objektų... Nerimastingai spurda širdis...

Pirmasis objektas – Lietuvos tūkstantmečio vaikų Metų skaitytojo konkurso filmavimas Lietuvos televizijoje. Pabuvojau ten ne kaip dalyvė, bet kaip žiūrovė, tačiau tai buvo savotiškai įdomu. Tyliai atsakinėjau į dalyviams pateikiamus klausimus, stebėjau, kaip sekėsi konkursantėms. Nuoširdžiai džiaugiausi už nugalėtoją Ernestą. Buvo tikrai įtempta kova.

Kitas kelionės taškas – „Nieko rimto“ leidykla. Pirmasis įspūdis dar net neįėjus į vidų, vien tik pamačius triaukštį namuką – na, tikrai nieko rimto. Tačiau tik įžengus pro duris ir užuodus naujų knygų kvapą, supratau, kad čia vyksta tikrai rimtas darbas. Po trumpos ekskursijos sandėlyje, buvome pakviestos į trečiąjį aukštą – garsiosios dailininkės Sigutės Ach dirbtuves. O ten jau užgniaužė kvapą: jauki erdvė, nuostabi vieta kūrybai! Šiltas pokalbis, arbatos gurkšnojimas kartu su Sigute paliko pačius maloniausius prisiminimus...

Pagaliau – pati didžiausia Lietuvos biblioteka! Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centre mums suteikė tiek informacijos, kad dar ir dabar sunku viską sudėlioti savyje. Įdomiausias dalykas, kurį sužinojau, tai, kad popierių galima plauti paprastu vandeniu. Labai įdomi pelėsių naikinimo technika. Pirmą kartą pažvelgiau į popierių per mikroskopą! Pasirodo, jis sudarytas iš plaušelių!.. Visų pasakotojų klausiausi įtempusi ausis: buvo nematyta, negirdėta, nepaprastai įdomu.

Nė nepajutau kaip praskriejo neįprastų įspūdžių diena. Galiu pasakyti drąsiai – šios dienos nepamiršiu tikrai. Nuoširdus AČIŪ ją suorganizavusiems žmonėms!

Esu be galo dėkinga Jaunųjų recenzentų dirbtuvių organizatoriams už suteiktą galimybę tobulėti. AČIŪ  profesionalėms už neįkainojamus patarimus. Ši patirtis tikrai man pravers gyvenime.

Dalė Miknevičiūtė,
Jaunųjų recenzentų dirbtuvių dalyvė

Jaunųjų recenzentų dirbtuvės