Recenzija




Metėlė: apysaka / G. P. Taylor; iš anglų kalbos vertė Renata Valotkienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 373 p. – ISBN 9955-24-153-5

„Metėlės“ kūrėjas – britas G. P. Tayloras, visiems gerai žinomas kaip „Šešėlių kerėtojo“ autorius.

Metėlė – tai kometa, milžinišku greičiu skriejanti į Žemę, tiesiai į Londoną. Mokslininkas astronomas Sabijanas Bleikas senovinėje knygoje „Nemorensis“ (šioje knygoje surašytos Visatos paslaptys, kurias bandydami įspėti, žuvo daugybė žmonių) perskaito siaubingą pranašystę.  Ją iššifravus, Londono miestas būtų išgelbėtas nuo baisios katastrofos. Deja, į šią geidžiamą knygą rankas tiesia ir nedorų kėslų siekiantys žmonės (jeigu būtų galima juos pavadinti žmonėmis). Viena iš tokių – Jerzinija. Vidury nakties, prisiviliojusi mažąją Sabijano Bleiko tarnaitę Agetą, liepia jai išgerti šlakelį „tiršto, gerklę šildančio ir paslaptingo skonio skysčio“. Agetos galvoje gimsta nenumaldomas troškimas pavogti knygą „Nemorensis“.

Vieną vidurnaktį atsitiko baisus įvykis: „visas pasaulis pasviro į priekį, paskui – atgal, o galiausiai ėmė suktis vis greičiau“. Tai buvo pirmasis ženklas, kad viską naikinanti Metėlė jau visai čia pat.... Ką darytum tu? Skelbtum visiems apie artėjančią katastrofą (po kurios išliks gyvi tik pasitraukę iš Londono turčiai, o vargšai paprasti žmonės bus suvaryti į aikštę mirčiai) ir pasėtum paniką? O gal tylėtum, nes bijotum apsikvailinti, jeigu kometa tik praskrietų pro šalį?

Labiausiai šioje knygoje žavi nesibaigiantys kerai, visur tykanti klasta, dar niekur negirdėtos antgamtinės būtybės ir iki paskutinio puslapio neišnykstantis paslapties šešėlis. Pagrindinio veikėjo S. Bleiko paveikslas pavaizduotas labai tiksliai, todėl kartais visai lengva nuspėti jo veiksmus. Laimei, viską gelbsti kiti veikėjai, kurių poelgiai dažnai netikėti ir labai nustebina. Geriausiai autoriui pavyko sukurti intrigą. Iki pačios pabaigos lieka neaišku, kas nugalės – gėris ar blogis. O gal visas kovas užbaigs kometa?

Žavi tai, kad pasakojimas plėtojamas istoriniame fone. Gražiai aprašytas 1756 metų Londonas. Ryškus kontrastas tarp ponų ir vargšų. Akmeniniu grindiniu darda keturių arklių kinkinio turtuolių karietos, o žemesnio luomo gyventojai priversti visur vaikščioti pėsčiomis. Vargšų, utėlėtų, alkanų pilni skersgatviai... Lotyniški knygos skyrių pavadinimai sustiprina įvykių paslaptingumą.

Smagu skaityti knygą, kai joje veikia bendraamžė. Tai jau minėtoji tarnaitė Ageta. Dar labai jauna, o jau įsivėlusi į rimtus ir pavojingus nuotykius. Mane sužavėjo jos mitrumas, sumanumas, apsukrumas, drąsa ir... klasta. Šios savybės jai padėjo grumiantis žūtbūtinėje kovoje su blogio jėgomis.

„Metėlė“ – tai sukrečianti knyga, kuri patiks ne tik fantastikos ir astronomijos mėgėjams, bet turėtų palikti gilų rėžį ir kiekvieno skaitytojo atmintyje.

                     Dalė Miknevičiūtė

Jaunųjų recenzentų dirbtuvės