Pokalbis su poete Dovile Kuzminskaite

Kur  esi dabar, ką veiki? Ar atsisveikinimas su mokykla suteikė naujų jėgų kūrybai?

Šiuo metu esu Vilniaus universiteto lietuvių filologijos ir ispanų kalbos pirmakursė. Atsisveikinimas su mokykla atvėrė daugybę naujų galimybių, įkvėpė naujų minčių, idėjų, o drauge ir jėgų. Ko gero, su visu tuo nauji vėjai plūstels ir į kūrybines plotmes. Arba ne. Sunkiai nuspėjama.

Esi dalyvavusi Jaunųjų filologų konkurse, Poezijos pavasario skaitymuose “Augame kartu su eilėraščiu”, dar keliuose konkursuose. Kaip nuteikia varžybų dvasia? Ar teikia tie konkursai ir pasitenkinimo, pasitikėjimo savimi jausmą?

Visų pirma, nepavadinčiau to varžybomis. Kūrybiniai konkursai visuomet išlaiko ypatingą dvasią – juk čia niekada niekuo negali būti tikras – niekas neišmatuos, ar nubėgai reikiamą atstumą, gavai tinkamą atsakymą, pritaikei būtent tą formulę. Geriausia, ką iš jų gauni – profesionali kritika, atrandami bendraminčiai, galimybė augti, tobulėti, o drauge – labiau pasitikėti savimi. Aišku, neverta pernelyg kuklintis – geri įvertinimai tikrai nuteikia maloniai.

Rašytojų sąjungos Kūrybos akademijoje renkasi skirtingiausi žmonės – ir moksleiviai, ir  rašytojai. Kokie Tavo įspūdžiai iš akademijos?

Akademiją Nidoje atsimenu tik labai ir labai gerai. Ypatingai gerbiu jos organizatorius. Kai kurie susitikimai su tuomet dalyvavusiais rašytojais, ko gero, išliks atmintyje amžinai.

Kada ir kur publikavai savo pirmąjį kūrinį? Koks tai buvo kūrinys? Kaip vertino publikaciją Tau artimi žmonės?

Pirmoji tikrai rimta publikacija, ko gero, buvo „Literatūroje ir Mene“, 2008, tapus Poezijos pavasario skaitymų „Augame kartu su eilėraščiu“ viena iš laureačių. Tada išspausdino eilėraštį „Plikšala“. Iki tol buvo publikacijos keliuose interneto svetainių almanachuose.

Jaunimas skaito… Jaunimas visai nebeskaito… Štai du teiginiai, dėl kurių net ir susibarame mes, suaugę. Kaip įsiterptum į tokią diskusiją Tu?

Aš sakyčiau, kad jaunimas visai skaito.

Ką patartum jaunesniam už save, bandančiam rašyti?

Sakyčiau, kaip sako liaudies išmintis – bandyk, niekas per galvą neduos.

Kokios knygos Tau artimos, būtinos?

Tos, kur knygynuose guli užkištos už  savaitės top 10 ir mėnesio perkamiausių penketuko.

O jei konkrečiai – gerbiu F. Dostojevskį, E. M. Remarką, S. Parulskį, A. Marčėną. Dažnai vartau R. Stankevičiaus rinkinius.

Dėkui, sėkmingų studijų. Ir... Skaitytojams siūlome paskaityti ne Dovilės eilėraštį, o... interpretaciją,  2008 metų rudenį laimėjusią “Nemuno” savaitraščio skelbtą konkursą. Dovilė interpretuoja Birutės Jonuškaitės novelę  „Kregždėlaiškis”. Šis tekstas jau buvo skelbtas ,,Nemuno” savaitraštyje.

Interpretacija „Moteriškumas ir ekscentriškas herojus B. Jonuškaitės „Kregždėlaiškyje“

Kalbino Gintarė Adomaitytė

___________________________
Daugiau interviu su jaunaisiais kūrėjais skaitykite rubrikoje "Kas jūs, jaunieji literatai?"