Recenzija

Apmaudas: romanas / Philip Roth; iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. – 188 p. – (Šiuolaikinė proza). – ISBN 978-9955-23-362-6

Philipas Roth‘as – lietuviams beveik negirdėtas autorius, taigi pirmas žvilgsnis į šią knygą būtų greičiausiai neigiamas: „O, dar viena rašliava paaugliams“. Gaila, kad Lietuva su šiuo rašytoju nebuvo supažindinta anksčiau. Ph. Roth‘as yra amerikiečių pasaulinio garso rašytojas, rašantis nuo 1959-ųjų. Vadinasi, jį skaito jau antroji, galbūt, netgi trečioji karta. Jis pelnė daug prestižinių premijų. Tarp jų – vieną už nuopelnus Amerikos grožinei literatūrai, kuri yra teikiama tiems, kurių „pasiekimai per ilgą karjerą <…>vertinami kaip pati iškiliausia Amerikos literatūra“. „Apmaudas“ – viena naujausių Ph. Roth‘o knygų apie Korėjos karo laikotarpį (1950-1953). Anotacijoje rašoma, kad tai „pasakojimas apie jauno žmogaus augimą siaubingų atsitiktinumų ir keistų kliūčių kupiname pasaulyje. Tai istorija apie nepatyrimą, kvailumą, intelektinį atsparumą, seksualinius atradimus, drąsą ir klaidas.“

Kodėl knyga pavadinta būtent taip? Apmaudas pagrindiniam knygos herojui Markui Mesneriui atrodė pats skambiausias žodis. Anglų kalbos žodis Indignation lietuviškai turi dvi reikšmes – apmaudas ir pasipiktinimas. Pamėginus susieti šiuos du žodžius į vientisą junginį, gautume tai, kas  galėtų apibūdinti Marko vidinę būseną.

Pagrindinis knygos veikėjas Markas Mesneris yra devyliolikmetis jaunuolis, Amerikos žydų sūnus (kaip ir pats knygos autorius Ph. Roth‘as yra Amerikos žydas, taigi, knyga gali būti ir šiek tiek autobiografinė). Markas – „darbštus, įstatymus gerbiantis, rimtas jaunuolis“. Prie šių savybių dar galima pridėti ir impulsyvumą, naivumą, egocentriškumą. Mesneris studijuoja toli nuo namų esančiame koledže, Vainsburge, Ohajuje – taip jis siekia išvengti perdėtos tėvo kontrolės.

Romano veiksmas netrunka ilgai, maždaug apie metus. Istoriją pasakoja jau miręs Markas (žuvo Korėjos kare, 1952-aisiais), prisimindamas svarbiausius dalykus, nutikusius vaikystėje, paauglystėje ir per tuos paskutiniuosius metus. O paskutinieji Marko gyvenimo metai ir yra pagrindinė knygos sudedamoji dalis. Tuomet, besimokydamas koledže, vaikinas gavo pačių svarbiausių gyvenimo pamokų: susidūrė su bendravimo problemomis, sprendė konfliktus su bendramoksliais, sutiko mylimą merginą Oliviją (su dar keblesne nei jo paties gyvenimo istorija) ir t.t. Būtent tais metais jaunuolio šeimoje ėmė vykti ne itin smagūs pokyčiai: besąlygiška tėvo kontrolė vos neišprovokavo Marko tėvų skyrybų.

Tiesa, toji, kartais net paranoją primenanti tėviška kontrolė, mano nuomone, nebuvo visiškai beprasmiška. Tėvas tarytum nujautė šiurpų sūnaus likimą ir visais įmanomais būdais siekė jį apsaugoti. 

Šioje knygoje galima rasti ir įdomų, išskirtinį Marko požiūrį į religiją. Vaikinas labai nemėgo bažnyčios, į kurią mokantis koledže buvo tiesiog privalu eiti. Pvz. per pamokslą jis imdavo mintyse niūniuoti kinų tautinį himną arba kalbėdamasis su labai tradicinių pažiūrų dekanu ėmė dėstyti savo religines pažiūras (tuo metu buvo vengiama apie tai kalbėti). „(...) aš – ateistas, kurį (...), labai žeidžia organizuotos religijos išpažinimas ir tikėjimas. (...) Man nereikia profesionalių moralizuotojų pamokslų, kad žinočiau, kaip elgtis. Man tikrai nereikia jokio Dievo, kad man aiškintų. (...)“. Tai „ne kas kita, kaip vaikų pasakos, kuriomis tiki suaugusieji, faktais jos pagrįstos ne daugiau, negu tikėjimas Kalėdų Seniu.“

Marko mąstymui daugiausia įtakos turėjo garsaus britų filosofo, gavusio Nobelio literatūros premiją, Bertrano Raselo idėjos: „Jei visa privalo turėti priežastį, tuomet ir Dievas privalo turėti priežastį. Jei kas nors gali būti be priežasties, tai gali būti ne tik Dievas, bet ir pasaulis“. „Nejau manote, kad būdami visagaliai ir visažiniai ir turėdami milijonus metų pasauliui tobulinti, jūs nesukurtumėte nieko geresnio už kukluksklaną ar fašistus?“ „Aš pats negaliu suvokti, kaip geras žmogus nuoširdžiai gali tikėti amžina bausme.“

Taigi, galima sakyti, kad ši knyga yra apie jauno žmogaus vertybes, kurios yra „aštrios“ ir nesutampančios su daugumos filosofija. Taip pat ši knyga – apie išlikimą. Išlikimą pasaulyje, kuriame klesti tiek neteisybės.

Rekomenduočiau perskaityti kiekvienam jaunuoliui, nes tai romanas apie kiekvieną iš mūsų...

Magdalena Protaitė

Jaunųjų recenzentų dirbtuvės