Recenzija





Vakarų fronte nieko naujo: romanas / Erich Maria Remarque; iš vokiečių kalbos vertė Jonas Kabelka. – Vilnius: Alma littera, 2010. – 228 p.– ISBN 978-9955-38-515-8

Šiais laikais leidžiama daug knygų įvairiomis temomis. Apie pasaulinius karus taip pat sukurta nemažai kūrinių. Juose kalbama apie žmonių tarpusavio santykius, atskleidžiamos socialinės, politinės, moralinės problemos. Tokia yra vieno populiariausių vokiečių rašytojo Ericho Marijos Remarko knyga „Vakarų fronte nieko naujo“. Tai kūrinys, parašytas „prarastosios kartos“ likimo vaizduotojo, atskleidžiantis amžinąsias vertybes.

Šiame E. M. Remarko kūrinyje atskleidžiami Pirmojo pasaulinio karo įvykiai. Pagrindinis veikėjas (ir pasakotojas) Paulas Boimeris priklauso karių grupei Vakarų fronte. Jis pasakoja, kaip jį ir mokyklos draugus įkalbėjo stoti į kariuomenę, kaip jie džiaugiasi didesniu maisto daviniu. Vaikinas aprašo tai, ką jaučia karys, likęs lauke vienas, kaip jis reaguoja į draugų mirtį. Po trumpos viešnagės gimtinėje Boimeris supranta, kad išgyvenimai fronte jį pakeitė. Jis negali ir nesugeba apie savo žiaurią patirtį apkasuose papasakoti  seseriai ir motinai. Grįžęs į frontą, Paulas sužeidžiamas skeveldros ir porą savaičių praleidžia karo ligoninėje. Pasveikęs greitai netenka savo draugų: Miulerio, Katčinskio, Tjadeno.  Baigiantis karui, „....vieną iš tų dienų, kai visame fronte buvo taip  ramu ir tylu, jog kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“ miršta ir pats jaunuolis. „Jo veidas buvo toks ramus, tarsi jis būtų buvęs beveik patenkintas, kad taip įvyko“.

Šiame romane autorius pasakoja savo paties išgyvenimus, patirtus Pirmojo pasaulinio karo metais. Dėl to knyga jaudinanti, įdomi, sukrečianti. Skaitydamas ją gali pajusti karo baisumus. Dabartinį žmogų, gyvenantį laisvame pasaulyje, nežinantį, ką reiškia karo baimė, alkis, ši knyga verčia mąstyti, kokia žmogaus gyvybės kaina. Perskaitęs negali likti abejingas kitam žmogui, pasauliui.

„Vakarų fronte nieko naujo“ – knyga, aktuali ir šiais laikais, kai pasaulis jau susidūrė su karo žiaurumais ir susinaikinimo grėsme. Savo knygoje E.M. Remarkas parodo, jog karas – baisi ir visa griaunanti jėga. „Tai knyga, pasakojanti apie mirtį, bet teigianti gyvenimą“, – rašė literatūros kritikė Jadvyga Bajarūnienė. – „Galbūt ji įkvėps ir jaunąjį šių dienų skaitytoją branginti tikrąsias vertybes ir gyvenimą“.

                                                                                                 Justė Raipaitė

Jaunųjų recenzentų dirbtuvės