Recenzija





Stebuklingoji būdelė / Norton Juster; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustracijų autorius Jules Feiffer. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. - 257 p. - ISBN 978-9955-23-406-7

Norton Juster – JAV gyvenantis architektas ir rašytojas – išgarsėjo savo knyga „Stebuklingoji būdelė“. Tai nuostabių nuotykių pasaka.

„Kadaise čia buvo bergždi, baugūs tyrlaukiai. Kalnuose tarp plikų uolų siautė pikti vėjai, tuščiuose nesvetinguose slėniuose nebūtų galėjęs išgyventi joks žmogus. <...> Kalnuose viešpatavo tamsos demonai, visokio plauko nelabieji būriais bastėsi po visą kraštą iki pat jūros. Kraštas buvo vadinamas Nieko žemėmis.

Bet vieną dieną Žinių jūroje pasirodė laivelis. Juo atplaukė jaunas savo lemties ieškantis princas. Gėrio ir tiesos vardu jis paskelbė Nieko žemes savo valdomis <...>.  Demonai, pabaisos ir milžinai, įtūžę dėl tokio įžūlumo, jungtinėmis pajėgomis stojo į kovą. Žemė drebėjo per jų mūšį...“ (73 p.) Taip Milui – pagrindiniam  „Stebuklingosios būdelės“ veikėjui – apie Išminties karalystės įkūrimą pasakoja Gana Vargubau, Žodynmiesčio karaliaus AŽyno protetė iš prieveiksmių pusės.

Išminties karalystė – tai pasaulis anapus kelių rinkliavos būdelės, kurią Milas netikėtai rado savo kambaryje. Ši karalystė nėra, kaip daugely pasakų, laiminga. Joje apstu įvairiausių intrigų bei su jomis susijusių bėdų. Visos nelaimės prasideda tada, kai karaliaus sūnūs – du nuolat besikivirčijantys broliai  AŽynas ir Matemagikas (vienas ypatingai vertinantis žodžius, o kitas skaičius) – ištremia  princeses Prasmę ir Žaismę, iki tol narpliojusias visus jų ginčus. Milas, norėdamas padėti karalystei ir tuo pačiu mėgindamas sutaikyti brolius, pasiryžta išvaduoti gerąsias princeses. Jam į pagalbą atskuba laiko sergėtojas laikšunis Takas bei ypatingo dėmesio trokštantis vabzdys Miglapūtys. Norėdami pradėti žygį, jie privalo gauti abiejų brolių sutikimą. Bet tai ir yra didžiausias klausimas. Juk tam, kam pritaria vienas, jokiu būdu nepritars kitas! Ar Milo, Tako ir Miglapūčio pastangos sutaikys brolius ir ar pavyks draugams išvaduoti princeses, sužinosite tik patys perskaitę „Stebuklingąją būdelę“.

Iš tikrųjų tai neeilinė knyga!

Prikausto veiksmo vieta. Išminties karalystė gniaužia kvapą, joje taip ir norisi gyventi. Juk čia viskas įmanoma! Ir raides valgyti, ir šachtose skaičius kasti, ir garsus gaudyti, ir jūrą perplaukti net nesušlapus, ir iš viršaus į apačią augti, ir dar daug kitų mūsų pasaulyje neįmanomų dalykų!

O kokie veikėjai! Niekur negirdėti neregėti: Apatijos gyventojai letarginiai, pareigūnas Mažasis Šriftas, dirigentas Didysis Spektras, Disonanso daktaras Kakofonas A. Kordas, jo padėjėjas Erzelis ir kiti. Ir kokie jie subtilūs! Pavyzdžiui, Matematikas – Skaičiamiesčio valdovas. Jis nuotaikingas ir turi ypatingą logiką, „kai man reikia vienu metu būti keliose vietose, – čia jis bloknote kruopščiai įrašė 7×1=7, – aš tiesiog dauginu. Staiga kabinete atsirado septyni Matemagikai ...“(190 p.) O kokie keisti Tamsybės kalvose betykantys žmoniškųjų silpnybių demonai: Siaubingasis Niekniekis, Įgaliotasis Sensorius, bjaurioji Dilema ir kiti.

Žavi nepaprasti filosofiniai pastebėjimai. „Tai, kas mums atrodo kaip kibiras vandens – skruzdėlės požiūriu yra bekraštis vandenynas, dramblio požiūriu – stiklinaitė gaivaus gėrimo, o žuvies požiūriu, suprantama, – namai.“ (109 p.).

Traukia nuotaikingas sąmojis. „Aukštaūgiams aš esu nykštukas, žemaūgiams – milžinas, džiūsnoms esu storulis, apkūniems – plonulis. <...> Iš tiesų esu visiškai paprastas žmogus, bet tokių paprastų žmonių tiek daug, kad niekas niekada neklausia jų nuomonės apie nieką“ (116 p.).

Apsilankymas kiekviename karalystės mieste moko vertinti tai, į ką anksčiau, rodos, net dėmesio neatkreipei: Žodynmiestyje – žodžius, Vaizdų miške – spalvas ir požiūrį, Garsų slėnyje – triukšmą ir gražius garsus, Skaičiamiestyje – skaičius.

Perskaitęs „Stebuklingąją būdelę“ suprasi, jog negalima būti visai apatiškam, reikia vertinti tai, ką turi ir džiaugtis gyvenimu. Pažįstu ne vieną, panašų į Milą, kuriems labai praverstų stebuklinga kelių rinkliavos būdelė. :)

Taigi, jeigu mėgstate keliauti po karalystes ir gelbėti princeses, jeigu jums patinka žodžiai arba dievinate skaičius, būtinai  perskaitykite Norton Juster „Stebuklingąją būdelę“.

Dalė Miknevičiūtė

Jaunųjų recenzentų dirbtuvės