„Atsakau gana glaustai, nes ilgi interviu turbūt nusibosta” – taip savo laišką pradėjo Eglė Bliūdžiūtė – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos II klasės mokinė.

Eglė – 2010 metų  Jaunųjų filologų konkurso laureatė. Jos esė ciklas „Tamsa katės kailiuku” – tai savitas žvilgsnis į nedidelį miestelį, į ramią gyvenimo tėkmę.

Bet... ar tikrai ramią? 

Miela Egle, iš tavo pasakojimų spėjau suprasti, kad Tau svarbu ne tik rašyti. Bene didžiausias pomėgis – krepšinis. Kodėl?

Krepšinis  man tarsi atsipalaidavimas, atitrūkimas nuo savęs, nuo visokiausių minčių. Tuo metu jauti tik kamuolį ir tikslą – pataikyti, daugiau nieko. Vien sėdėjimas prie stalo būtų tikra pražūtis. O treniruotėse „pakraunu” savo akumuliatorių.

Yra manančių (tik jau ne aš...), kad sportas ir menas skirtingi pasauliai. Nejaugi?

Manau, tiek sporte, tiek mene bandoma pasiekti aukštesnį lygį. Abiems sritims reikia daug darbštumo. Skirtumas tik tas, kad sportuodamas lieji prakaitą, augini raumenis, o kurdamas augini sielą...

Kaip kilo mintis imtis rašinių ciklo „Tamsa katės kailiuku”?

Tuo metu dienos buvo trumpos, nuolat persekiojo tamsa. Ir tada supratau, kad tamsa gali būti maloni. Ji saugo, leidžia joje pasislėpti. Taip sumaniau užrašyti mintis iš tamsos.

Ar tau svarbi vieta, kurioje gyveni? Ar jautiesi esanti savo vietoje?

Žinoma. Sakoma, namai yra ten, kur tavo širdis. O širdis gali būti bet kur. Manau, kad gyvenimas yra skirtas surasti savo namus. Dabartiniai namai yra tarsi pakilimo takas, ir aš juos labai gerbiu.

Ką patyrei Jaunųjų filologų konkurse? Ar įdomi buvo programa? O pažintys su bendraamžiais?

Jaunųjų filologų konkurse man įdomi buvo kultūrinė aplinka. Be galo savotiški žmonės, turintys savo nuomonę, kiekvienas ryškiai išsiskiriantis iš minios. Įdomiausias, aišku, buvo darbų aptarimas. Daugiausia bendravau su Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokiniais, kadangi su jais atvykau į šį renginį.

Man labai įdomu, ką Tu skaitai? Kiek skaitai? Su kuo kalbiesi apie knygas?

Šiuo metu skaitau rekomenduojamas dešimtai klasei knygas. Tačiau kartais skaitau ir knygas ne iš sąrašo. Patinka knygos apie karą, detektyvai. Taip pat mėgstu skaityti esė. Paskutinė knyga, kurią skaičiau, Sigito Parulskio „Trys sekundės dangaus”. Labai patiko...  Apie knygas dažniausiai kalbamės per literatūros pamokas ir per pertraukas su draugais bei auklėtoja – vienas kitam pasakome, kokią knygą reikėtų perskaityti, kas patiko, kodėl...

Kas pirmieji Tavo tekstų skaitytojai? Ar turi savo asmeninį kritiką, redaktorių?

Mano tekstus pirmiausia skaito auklėtoja. Ji visada tiesiai pasako, kas patiko, ką reikėtų keisti.

Regis, jau esi pasirinkusi būsimą profesiją. Ar atskleisi kokią, kodėl?

Norėčiau studijuoti inžineriją, kadangi vienas mano mėgstamiausių dalykų yra fizika. Manau, kad inžinerija rimtas bei įdomus darbas.

Ačiū už klausimus. O dabar einu plauti mašinos.

Ačiū Tau, Egle, už atsakymus. Manau, nieko baisaus, jei skaitytojams pateiksiu ir Tavo mokytojos Aušrelės Baublienės laiškelį:

Neseniai su Egle ir jos klasės draugais grįžome iš Turkijos, kur vyko Comenius projekto „Viskas mūsų rankose” partnerių susitikimas. Vienas pokalbis buvo labai malonus – iš turkų mokytojų išgirdome  daug gražių atsiliepimų apie Eglės esė „Lietuva ir aš”, kurį pati išvertė į anglų kalbą. Prašė atsiųsti daugiau jos kūrinių.                    

Ar jau pabaiga?

Dar ne...

Ar žinote, kas plojo Eglei karštai ir net aistringai, kai ji kilo į sceną gauti Jaunųjų filologų konkurso apdovanojimo?  Ogi vienas įtaigiausių Lietuvos eseistų Regimantas Tamošaitis.

Jis - iš Šilalės...

Ir...

Prastai pasijausiu, jei nepaminėsiu, kad Eglės mokytoja Aušrelė Baublienė – Skaitymo skatinimo premijos laureatė.

Ten, kur skaitoma, ir rašančių atsiras.

Visada.

Kalbėjosi Gintarė Adomaitytė

Siūlome paskaityti Eglės kūrybos:

„KAIP IŠGĄSDINO MANE MANO ŠUO. IŠLINDO STAIGA IŠ PO STALO, FUI...”