Pokalbis su Jaunųjų filologų konkurso poezijos sekcijos prizininke Ieva Salatkaite

Papasakok, kur gyveni, kur mokaisi. Ar svarbi vieta, kurioje esi, Tavo rašymams?
Gyvenu Mažeikių rajone, mažai kam žinomame Purplių kaimelyje, mokausi Mažeikiuose, Merkelio Račkausko gimnazijoje. Nemanau, kad tai, kur gyvenu ar kur mokausi daro įtaką mano kūrybai. Kalbant apie konkrečią vietą rašymui, tai jos tiesiog nėra. Eilėraštis gali apsireikšti ir vaikštant miške, ir važiuojant autobusu, ir sėdint matematikoje.
Ar skatina gimnazija rašyti? Ar esi skaitoma (suprasta) savo bendraklasių, kitų bendraamžių?
Būtent gimnazijoje pradėjau rašyti, ir kadangi buvau paskatinta savo lietuvių kalbos mokytojos, nenustojau. Kuriantis žmogus čia yra padrąsinamas dalyvauti konkursuose, mokytojai pagelbėja jiems ruošiantis, o visa kita priklauso nuo paties moksleivio.
Mano kūryba pagrįsta netikėtumais, dažniausiai teigiamomis emocijomis. Jokių metaforų džiunglių, jokio liūdesio, o ypač dėl nelaimingos meilės. Bendraamžiai, bendraklasiai mane ir supranta, ir palaiko, džiaugiasi, kai man pasiseka kokiame konkurse. Yra žmonių, kuriems įdomu, ką rašau, prašo atsiųsti naujesnių eilėraščių, ir tai labai džiugina, nes kiekvienam kūrėjui norisi būti suprastam.
Ar manai savo gyvenimą sieti su literatūra?
Manau, kad literatūra visada bus kažkur šalia manęs, nes žmogus, kuris rašo arba kadaise rašė tikriausiai niekada netaps visiškai jai abejingas. Tačiau negalėčiau tuo kasdien gyventi, rašyti ne todėl, kad noriu, o todėl, kad reikia, nes iš to gyvenu ar panašiai. Tiesą sakant, literatūros pamokų ne itin mėgstuJ
Esi dalyvavusi literatų konkursuose – Jaunųjų filologų, gal ir kituose. Ką manai apie varžybų dvasią konkursuose? Kokia konkursų nauda – jei tik tokia yra?
Esu dalyvavusi ne viename konkurse. Nežinau kaip kiti juose dalyvaujantys kūrėjai, tačiau aš ten jaučiuosi labai gerai ir tikrai nebandau su kažkuo konkuruoti, kažką aplenkti. Tokie konkursai turi savo dvasią, bet ji yra visiškai teigiama. Konkurso bruožų čia būna tik tiek, kad pabaigoje kažkas gauna apdovanojimą ir kad kažkas liūdi, bet liūdi ne todėl, kad negavo apdovanojimo, o todėl, kad tai pasibaigė. Nauda tikrai didelė, nes čia kūrėjai yra skatinami: vieni — ieškoti kažko savito, kiti — tą savitumą išlaikyti ir tobulinti. Be to, sutinki daug bendraminčių, su kuriais bendrauji ir po konkurso.
Gal esi dalyvavusi rašymo dirbtuvėse, seminaruose ar kituose mokymuose? Kaip manai, ar gali vyresnis jaunesniam padėti kurti, rašyti?
Esu gavusi pasiūlymų, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, sudalyvauti neteko.
Manau, kad tokie užsiėmimai tikrai yra įdomu, jau vien todėl, kad rašantis žmogus atsiduria tarp tokių pačių kaip jis — norinčių rašyti geriau, išklausyti literatūros srityje nemažai pasiekusių žmonių patarimų, tobulėti. Vyresnis gali nurodyti tam tikras klaidas, kurių pradedantysis dar nepastebi, tačiau kūryba yra individualus dalykas, ir norint tą individualumą išlaikyti, nereikia aklai kliautis viskuo, ką tenka išgirsti iš aplinkinių.
Manau, kad kurti neišmokstama nei iš knygų, nei iš kitų žmonių. Tai tavyje yra arba nėra, o visa kita priklauso nuo kūrybai paskirto laiko ir pastangų eiti į priekį.
Kada ir kur publikavai savo pirmąjį kūrinį?
Patys pirmieji eilėraščiai, kurie buvo įvertinti ir išspausdinti, pasirodė Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro organizuoto konkurso leidinyje, skirtame jo dalyviams. Pirmoji rimta publikacija buvo leidinyje „Literatūra ir menas”, po to, kai buvau labai gerai įvertinta moksleivių skaitymuose Poezijos pavasario metu. Šių metų vasarą mano kūriniai buvo pasirodę ir „Šiaurės Atėnuose“.
Kokios knygos Tau svarbios, būtinos?
Rašau poeziją, todėl man neabejotinai reikalingos poezijos knygos. Turiu keletą mėgstamų autorių, tokių kaip Gintaras Grajauskas, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Marcelijus Martinaitis, Juozas Erlickas. Jų matymo kampas man yra labai artimas, todėl skaitant šių rašytojų kūrybą galvoje atsiranda galybė minčių, kurias tereikia sulipdyti.
23 eilutės skaitytojui
Kalbino Gintarė Adomaitytė
___________________________ Daugiau interviu su jaunaisiais kūrėjais skaitykite rubrikoje "Kas jūs, jaunieji literatai?"
|