Vienas didžiausių literatūrinių nusivylimų, ištikusių mane per visą mano kaip skaitytojos karjerą, buvo žinia, kad mano mylimas indėnų rašytojas Pilkoji Pelėda (1888 09 18–1938 04 13) neturėjo nė lašelio indėniško kraujo.

Kad ereliško profilio, ilgomis plunksnomis padabintomis kasomis, indėniškais rūbais pasipuošęs, su kanojos irklu rankose žmogus, pasivadinęs skambiu indėnišku vardu Wa-sha-quon-asin, tėra paties išgalvota legenda, o „žinomiausias pasaulio indėnas“ buvo, be kita ko, alkoholikas ir melagis, turėjęs keturias žmonas ir keturis vaikus, kurių nė vieno neauklėjo. Kartu – progresyvus mąstytojas, aplinkosaugininkas ir puikus istorijų pasakotojas. Tad kas gi toji Pilkoji Pelėda, arba Archibaldas Belaney, buvo iš tikro?

Toliau skaitykite čia.