Šį mėnesį Jūsų dėmesiui pokalbis su hip-hop kultūros atstovu, moderniu poetu, Vilniaus pedagoginio universiteto absolventu – Žygimantu Kudirka.

Scenoje jis geriau žinomas „MC Messiah“ ir Mesijaus Kudirkos slapyvardžiais, o viešumoje dažniausiai pasirodo su grupe „Messiah goes MAD orchestra“ arba skaito originalius pamokslus Slam poezijos renginiuose. Šįkart Žygimantą Kudirką pavyko pasigauti parkelyje prie Lietuvos Respublikos Seimo, kur ir pasinėrėme į įdomų pašnekesį apie mokymąsi ir jauno poeto kūrybos vingius.

Mokykla manęs nesužavėjo. Aišku, mokyklos trūkumus atsvėrė tai, kad mokslo metais turėjau man patinkančių pašalinių veiklų[1]. Blogiausias dalykas, kad mokykla nesugebėjo sudominti ir man nuobodu pasidarė jau kokioje septintoje klasėje, kai baigėsi kūrybinės užduotys. Kūrybingiausia mokslo dalimi tapo lietuvių kalba ir literatūra. Nors ir čia kūrybos smarkiai sumažėjo – kūrybą pakeitė svetimo teksto interpretavimas. Iki tol rašiau dviejų šimtų puslapių rašinėlius [juokiasi]. Man vieninteliam klasėje dėl to buvo leidžiama darbus atiduoti vėliau. Su laiku tekstų apimtys vis mažėjo ir mažėjo, o dabar va rašau reklaminius vieno sakinio šūkius[2]... aišku, poeziją taip pat, o prie prozos galvoju kada nors sugrįžti.

Šiaip mokyklos, mano manymu, yra gan kvailas dalykas ir jų nenubraukiu tik todėl, kad nėra sveikų alternatyvų. Reikėtų daryti viską atvirkščiai. Dabar pradedama nuo fundamentalių dalykų, nuo akmens amžiaus ir einama lėtai po truputį šių dienų link. Apie tai, kas aktualu šiandien, sužinai dvyliktoje klasėje. Mano edukacijos schema būtų atvirkštinė – pradėti nuo to, kas svarbu dabar! Pasakoti apie dabartinius, gyvus poetus, literatus, dabarties įvykius, šiandienos mokslo ir politikos problemas, nes tai yra dabar, tai yra aktualu ir tai yra įdomu. Galbūt ir nereikia mėginti sudominti dabartinio žmogaus antikiniu teatru? Jeigu sudominsi dabartiniu teatru, tada galbūt pasidarys įdomi ir antika, nes tada suprasi, kaip viskas veikia. Kai sužinai, kas vyksta aplinkui, tada pasidaro įdomios viso to priežastys ir imi gilintis į praeitį. Visiškai apsukčiau dėstymo seką mokykloje. Pirmiausia reikia sudominti, paskui – gilintis.

Blogiausia, kad mokykloje į mokinius žiūrima, kaip bandą ir mėginama atrasti visiems tinkamą proto vaistą. Reikia žiūrėti į žmogų individualiau, kiekvienas turi kitokius poreikius.

Trumpai atsikvepiam ir pasukam pokalbį skaitymo tema.

Skaitymas man labai svarbus. Aš skaitau ir kaupiu asmeninę biblioteką. Ypatingai man yra artima bitnikų[3] literatūra, tačiau tiesiogiai jokių nuorodų savo kūryboje į tai neduodu. Manau, kad reikia tiesiog skaityti nuolatos ir turtėti. Nebūtina atsiminti faktų, kuriuos perskaitei. Viskas plaukia į sąmonę ir pasąmonę, realiai taip po truputį atsiranda „smegenų sulčių“ [4]. Aišku, yra netgi tokių autorių, kurie specialiai neskaito kitų kūrybos, nes bijo pradėti kalbėti svetimomis lūpomis. Bet tokius kūrybos metodus galima pradėti taikyti tik tada, kai esi labai apsiskaitęs.

Labai vienu metu domėjausi Slam poezija. Viena iš įdomesnių knygų apie tai, yra skirta pedagogams. Tai vadovėlis, kuriame gretinami repo ir klasikinių poetų tekstai. Jame yra ir įprastų skaitymo ir interpretavimo užduočių. Autorius šiuolaikinius repo tekstus[5] vadovėlyje pasitelkia kaip priemonę darbui su tekstu. Ne visi juk žino, kaip tą poeziją skaityti ir suprasti. Skaitydamas nelogiškus sakinius protas muistosi ir atmeta nesuprantamas eiles. Skaitydamas ir analizuodamas patrauklų tekstą, mokinys gali daugiau išmokti. Kalbant apie skaitymą, suprantu, kad kartais sudėtinga priversti jaunimą skaityti, todėl Slam poezija – vienas iš būdų sudominti jaunimą poezijos skaitymu ir skaitymu apskritai.

Aklai verčiant skaityti galima lengvai žmogų atbaidyti nuo literatūros ir tikrai tada jis prie jos nebegrįš. Reikia rasti kiekvienam tinkamą knygą, kiekvienam pagal charakterį[6]. Nereikia daryti mokykloje įprastų rekomenduojamos literatūros sąrašų. Rekomenduoti galima, bet tai darant svarbiausia atsižvelgti į individualias mokinio charakterio savybes.

Vienas tegu gilinasi į vieną sritį, kitas – į kitą. Visi visko vis tiek nemokės ir dabar jau nemanau, kad verta kiekvienam nešiotis kažkokį pagrindinį bagažą. Svarbiau orientuotis kokiame nors segmente ir svarbiausia atrasti save.
_________________________________________________________________

[1]Kol mokėsi Ž. Kudirka rašė straipsnius į kompiuterijos žurnalus, taip pat vedė laidą televizijoje, rašė eiles, kūrė muziką

[2] Ž. Kudirka šiuo metu dirba reklamos agentūroje.

[3] 1950-1960 m. literatūra. Žymiausias šios literatūros pavyzdys yra Džeko Keruako romanas „Kelyje“.

[4] Proto (aut.past.)

[5] Net ir tokių pop atlikėjų, kaip „Jay Z“.

[6] Čia nepamainomos yra apsiskaitę ir savo skaitytojus gerai pažįstančios bibliotekininkės. (aut.past)

Parengė Šarūnas Čėsna