|
1.

SCHUBIGER, Jürg, HOHLER, Franz Pati pradžia Iš vokiečių kalbos vertė Danutė Povilavičiūtė Leidykla "Gimtasis žodis"
Manau, kad kartais reikia būtinai paskaityti ir ne visai grožines knygas. Tiksliau, grožines, bet truputį keistas. Ir truputį juokingas. Vienas iš tokių – „Pati pradžia“. Du vokiečių rašytojai trumputėmis istorijomis pasakoja, kaip prasidėjo pasaulis. Bet tai ne biblijiniai pasakojimai, nors čia galima sutikti ir angelą, ir Dievą, ir Adomą, ir Ievą. Bet jie čia visai kitokie. Augalai kalbasi, pieštukai ginčijasi, angelas svajoja apie duoną, o Dievui, kai dar pasaulio nebuvo, kažkas atsiuntė pilną dėžę žirnių, iš kurių ir atsirado visata. Perskaityti šią knygą mane paskatino toks sakinys: „Po vieno galingo sprogimo Žemė kabojo visatoje kaip kvailė ir bandė prisiminti, iš kur ji atsirado“. O labiausiai patiko istorija apie pirmąją kalbą, kurioje buvo tik du žodžiai: „zaskriuptloksptvrstgakslompegrekas“ ir...
Raskite knygoje patys, koks buvo kitas žodis. Ir koks buvo pirmas sakinys. Ir kaip egiptietiškai skamba „Oi, ir vėl pasisekė!“.
Vita Mozūraitė
2. Spalio mėnesio knyga
THYDELL, Johanna Žvaigždėtos lubos Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis Leidykla „Gimtasis žodis“
Besilankydama bibliotekose pastebėjau, kad „Žvaigždėtos lubos“ – itin skaitoma knyga. Ją rasite ne vien paaugliams skirtose lentynose. Saugusių bibliotekose – tap pat.
Kuo vilioja tos lubos, netikros jų žvaigždės?
Mane nuo pirmųjų eilučių sužavėjo pats pasakojimo būdas. Ramus, net lėtas, bet labai aiškus, suprantamas. Kalbama esamuoju laiku – pasijunti taip, tarsi esi įvykių dalyvis.
Įvykių daug. Net per daug¡ Jenai trylika metų, o išbandymai – per sunkūs. Tai ne tik pirmoji meilė, svaigūs, bet netikri (deja...) bučiniai. Ir ne tik bandymai susivokti, kodėl taip sunku sutarti su klase. Nejaugi Jenai gana tik vienos vienintelės draugės? Nejaugi gera pavydžiai šnairuoti į šauniausias klasės panas?
Bet svarbiausia... Jenos mama serga. Ji serga taip sunkiai, kad... Jenai gėda, kad gėdijasi: mamos, ligos, savo skausmo ir baimės.
Jena stipri, nors pati to nežino. Ji tokia stipri, kad atlaikys visus išbandymus. Juk yra žmonių, kuriems ji – tikras išgelbėjimas.
Gintarė Adomaitytė
3.

WAUGH, Sylvia Žmogonai Iš anglų kalbos vertė Viltaras Alksnėnas Leidykla "Alma littera"
Iš daugelio įsimintinų šios knygos scenų atmintyje bene giliausiai nusėdusi tokia: Subis, vienas iš Žmogonų šeimos, šaltą lietingą naktį užsispyręs, atkakliai ieško iš namų pabėgusios sesers Aplebos, kuriai sušlapti – mirtinai pavojinga... Nėra toje scenoje ypatingų įvykių, nėra intrigos, bet ji veikia savo atmosfera, vidine įtampa, nuotaika. Ir... labai man siejasi su lietingu, atšiauriu spalio mėnesiu. Nors iš tikrųjų tas veiksmas vyksta tikriausiai ne spalį.
Prieš 15 metų sukurta anglų rašytojos Silvijos Vo knyga ypatinga tuo, kad vaizduoja atgijusią skudurinių lėlių šeimą, gyvenančią visiškai žmogišką gyvenimą. Rašytojos pasirinktas sąlygiškumas provokuoja pakankamai filosofiškus apmąstymus apie žmogaus gyvenimo būdą, apie egzistencijos sąlygiškumą, apie susvetimėjimą, apibendrina tam tikrus žmogiškuosius tipus. Mėgstantiems paviršutiniškus nuotykius, intensyvų išorinį veiksmą ši knyga nepatiks. Mėgstantiems ypatingą, keistą, mįslingą literatūrą – labai patiks. Knygos centre, mano manymu, yra šešiolikmetis Subis, jo sesuo Apleba, kasmet švenčianti savo penkioliktą gimtadienį (Žmogonai, neauga, nesensta...), tačiau veikia ir jaunesni vaikai, taip pat jų tėvai, seneliai. Gal todėl toks platus šios knygos adresatas – įvairaus amžiaus skaitytojas joje gali rasti ką nors sava, atpažįstama.
Prieš trejetą mėnesių man susižavėjimo žinutę atsiuntė bakalauro diplomą ką tik gavęs studentas istorikas: perskaičiau „Žmogonus“ – tiesiog nuostabu!
Tad neapsirikit: knyga apie lėles, bet visai ne mažyliams... Kęstutis Urba
Balsavimo rezultatus rasite čia: "Išrinkta spalio mėnesio knyga"
|