Iš anglų kalbos vertė Andrius Patiomkinas. Vilnius: Alma littera, 2007. - 300 p.
„Heroinas“ - pakaitalas heroinui
Į rankas pakliuvo „Heroinas“ - dar vienas Melvin‘o Burgess‘o romanas. Šio britų kilmės autoriaus romanuose atskleidžiami jaunimo psichologiniai niuansai, tai, kodėl tam tikrose situacijose paaugliai elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Galime suprasti, jog rašytojas Burgess‘as orientuoja savo kūrybą paauglių, kartais ir jų tėvų auditorijai, taigi, ne išimtis ir šis kūrinys...
„Heroinas“ – labai savotiška knyga. Žinoma, galima sakyti, jog kiekviena knyga yra savita, bet šis kūrinys išsiskiria ne tik savo turiniu. Skaitant labai neįprasta buvo tai, jog nėra vieno aiškaus pasakotojo – kiekviename romano skyriuje kalbantysis vis kitas žmogus. Tiesa, toks pasakojimo būdas kartais sudaro keblumų, nes ne retai beskaitant pamiršti, kurio iš veikėjų akimis perteiktas tą akimirką skaitomas tekstas, tokiu atveju vis tenka atsiversti skyriaus pradžią ir tai pasitikslinti. Taigi, manau, jog net ir dėl tokio mažo niuanso kūrinį tikrai galime vadinti išskirtiniu.
Tiesa, ši knyga dar labiau ypatinga savo turiniu. Romane „Heroinas“ labai realiai žvelgiama į paauglių problemas, nurodomos ko ne pagrindinės priežastys, kodėl kartais jaunuoliai pabėga iš namų. Be to, „Heroine“ visas paauglių gyvenimas piešiamas realiomis, o ne pastelinėmis spalvomis, kaip dažnai daroma kituose romanuose apie paauglius, kur jie įsimyli, susiranda sau paneles ar vaikinus ir pan., kaip, pavyzdžiui, Ch. Bieniek ir V. Walder knygoje „Meilė - trumparegė“. Skaitant „Heroiną“, priešingai nei „Meilę trumparegę“, nejučia pradedi lygint savo gyvenimą su aprašomų paauglių gyvenimu, ir tada net pats susimąstai ir kartu suvoki, kaip reikia džiaugtis tuo, ką dabar turi. Na, bet be viso to, manau, jog „Heroino“ turinio išskirtinumą labiausiai įrodo, ne prieš tai minėti aspektai, bet taiklus narkomanijos ir į jos pinkles pakliuvusių paauglių vaizdavimas. Buvo be galo įdomu susipažinti su jų kasdienybe ir tuo procesu, kai pamažu jie iš „kartais pavartojančių“ virsta visiškai priklausomybę narkotikams turinčiais, bet kartu ir visiškai to nepripažįstančiais, žmonėmis.
Vienos tokių žmonių - Džeimė ir Lilė. Šios kūrinio veikėjos, nors ir turėjo labai daug trūkumų, bet sužavėjo mane savo nerūpestingumu, savitu požiūriu į pasaulį, savo charizma. Priešingas joms Taras – Džeimės draugas. Asmeniškai man nepatiko šio personažo bandymas prie visų prisitaikyti ir tas perdėtas jo dėkingumo visiems, jam padėjusiems žmonėms, reiškimas. Žinoma, bendras visų veikėjų trūkumas buvo tas, kad nei vienas iš jų ilgai neatrado savy valios kapstytis iš narkotikų liūno, ir be viso to, kuo toliau net tuo labiau į jį grimzdo.
Taigi, manau, kad M. Burgess‘o romanas „Heroinas“ yra puiki knyga tiek norintiems pažinti netradicinį bendraamžių gyvenimą paaugliams, tiek ir jų tėvams. Be to, tai knyga, kurioje galima susipažinti su narkomanų kasdienybe, pasimokyti iš jų klaidų ir pamatyti narkotikų daromos žalos pasėkmes. Tikiu, kad vartojantiems heroiną ir skaitysiantiems šią knygą jaunuoliams ji, galbūt, jį net atstos.
Gabija Zymonaitė, 10kl.
Griškabūdžio vid m-kla |
