1.
Strömstedt, Margareta
Astridos Lindgren biografija
Biografija / iš švedų k. vertė Mantas Karvelis. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2008. – 448 p.
Iš dalies nusižengdamas savo ir turbūt „Mėnesio knygos“ projekto principams pirmą kartą siūlau jauniesiems skaitytojams knygą, parašytą ne jiems, o suaugusiesiems. Tokį sprendimą parėmė įsitikinimas, jog šioje svetainėje lankosi tik labai išmintingi, daug skaitantys – taigi ir visą Astridos Lindgren kūrybą jau perskaitę – jaunuoliai ir jaunuolės.
Kita vertus, Margaretos Striomstedt knyga parašyta taip paprastai ir patraukliai, kad ją skaityti nereikia išskirtinio intelekto ar ypatingo pasirengimo. Tereikia paprastos Dievo dovanos – proto smalsumo. Knygos autorė apie 30 metų buvo artima Astridos Lindgren draugė, daug su ja bendravo. Be to, rinko žinias iš rašytoją pažinojusių žmonių, giminių, tyrinėjo jos gyvenamąją aplinką, gilinosi į Švedijos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kultūros ir politikos reiškinius. Artima draugyste su Astrida Lindgren knygos autorė nepiktnaudžiauja, neaprašinėja kokių nors slaptų, labai asmeniškų dalykų, kaip kad būdinga šiuolaikinėms „popsinėms“ biografijoms. Negalėčiau tvirtai pasakyti, iš kur dvelkia tas begalinis knygos taurumas – iš rašančiosios santykio ar iš aprašomosios asmenybės?
Biografijos šiuo metu yra populiarus, suaugusiųjų mėgstamas žanras, kartais net nurungiantis grožinę literatūrą. Mano galva, ypač prasmingos tikrai kilnių, daug nusipelniusių žmonių, o ne trumpalaikių „žvaigždučių“ ar skandalingų asmenybių biografijos.
Skaitydami knygą apie Astridą Lindgren, daug sužinome ne tik apie jos gyvenimą ir gyvenimą apskritai, bet ir mokomės suprasti, kaip atsiranda literatūra, kas yra gera literatūra. Pagaliau – iš atminties vis išnyra ir išnyra skaitytų ir pamėgtų jos knygų vaizdai. O tai išties malonu.
Iš anksto džiaugiuosi ir didžiuojuosi tais, kurie vasario mėnesį (arba vėliau) įveiks šią knygą...
Kęstutis Urba
2.
Saroyan, William
Tėti, tu keistuolis. Mama, aš tave myliu
Apysakos / iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis ir Birutė Sabonienė; iliustravo Eglė Kuckaitė. - Vilnius: Alma littera, 2007. - 454 p.
Skyrybos. Atskirtis. Nutolimas. Ir... meilė.
Tai pirmieji žodžiai, kurie lenda į galvą, kai imu galvoti apie šią Viljamo Sarojano knygą. O gal dvi? Juk viename leidinyje – pora apysakų. Pirmojoje – tėvo rašytojo ir jo sūnaus paauglio gyvenimas vandenyno pakrantėje. Antrojoje – mamos aktorės ir jos dukrelės bandymai gauti vaidmenį Niujorko scenoje.
Pats rašytojas Viljamas Sarojanas skaudžiai išgyveno savąsias skyrybas. Labai brangino šeimyninį gyvenimą, ir še tau - nepavyko... Mylėjo savo žmoną Kerolę, mylėjo ir sūnų bei dukrą, bet... Gyveno atskirai.
Apmąstymai apie tai, kad ne visi žmonės sugeba gyventi kartu, skatino rašyti šias knygas. Pirmoji skirta sūnui Aramui, antroji – dukrai Liusei.
Tekstai suprantami ir artimi mums visiems – juose tiek nerimo, yra ir ramybės salų, o svarbiausia – viltis.
Viltis knygoje apie skyrybas?
Taip...
Nutolęs net ir tūkstančius kilometrų nuo mylimo žmogaus, širdimi juk neatitolsti.
Ginatrė Adomaitytė
3. Išrinkta vasario mėnesio knyga
Hičkok, Lorena A.
Helenos Keler istorija
Apysaka / iš anglų kalbos vertė V. Traškevičiūtė; iliustravo Dž. Makenas. - Vilnius: Jovaras, 1992. - 124 p.
Helenos Keler istorija − tai biografinis pasakojimas apie nuo dviejų metų baisia liga sergančią mergaitę, kuri negirdi, nemato ir negali kalbėti. Situacija atrodo beviltiška, tėvai beveik praradę viltį − mergaitės neįmanoma išgydyti. Tačiau kai Helenai sukanka septyneri, į jos namus iš Bostono atvyksta jauna mokytoja Ana Salivan Meisi, kurios tikslas ir užduotis − padėti Helenai. Jaunoji mokytoja žino, jog tai bus sunkus ir varginantis darbas. Tačiau moters užsispyrimas, kantrybė, profesionalumas ir geraširdiškumas po truputį atveria Helenos tamsos kalėjimo sienas. Bėgant įtempto darbo metams, mergaitė išmoksta skaityti ir rašyti, pagaliau ima plačiau suvokti pasaulį, gali išreikšti savo mintis, bendrauti su kitais žmonėmis. Helena Keler įstoja į Harvardo universitetą, sėkmingai jį baigia, išgarsėja visame pasaulyje ir toliau planuoja savo ateitį, kurioje vis mažiau tamsos. Visą šį laiką šalia Helenos yra ir jos mokytoja, kuri tampa merginai antra mama ir geriausia drauge.
Helenos Keler istorija − tai ne tik pasakojimas apie žmogaus valią ir stiprybę. Tai taip pat istorija apie draugystę, žmogaus reikšmę žmogui, besąlygišką pasitikėjimą, drąsą. Helena Keler ir jos mokytoja Ana Salivan nėra išgalvoti personažai, taigi pasaulyje tikrai toks stebuklas įvyko. Lorenos A. Hičkok apysaka vertinga ne tik kaip įdomiai parašytas ir gausybę filosofinių apmąstymų sukeliantis grožinis kūrinys. Ši knyga tarsi pažadina skaitytojus, kviečia susimąstyti, kokie visgi savaime yra laimingi sveiki žmonės. Na, o nelaimingiems, sergantiems, silpniems tai puikus pavyzdys, kaip galima įveikti net baisiausią negandą.
Urtė Uliūnė
Balsavimo rezultatus rasite čia.
|
;void(0);)