Iš anglų kalbos vertė Zita Marienė. - Vilnius: Alma littera, 2007. - 256 p.


Elizabeth Goudge knygoje „Čivyliai ir Valerijonai“ vaizdingai ir linksmai pasakoja Čivylių šeimos vaikų istoriją. Veiksmas vyksta Anglijoje. Keturi vaikai – Robertas, Nana, Timotis ir Betsė – yra pagrindiniai romano veikėjai. Jų tėvas, karininkas, su savo pulku išvyko į Indiją, o mažylius nusprendė palikti Londone, pas močiutę. Ji buvo griežta ir reikli, todėl vaikai niekaip jai neįtiko. Ką bekalbėti apie Perkūniją – itin griežtą auklę. Nenuostabu, kad močiutės namuose vaikai nesijautė laimingi. Ieškodami laimės vaikai pabėgo nuo žiauriųjų senelės namų taisyklių. Laimę  mažyliai rado. Patys, to nežinodami, vaikai apsigyveno pas savo dėdę. Dėdė Ambroziejus – išsimokslinęs, visų gerbiamas kaimo gyventojas - ne tik apgyvendino vaikus, bet ir ryžosi juos mokyti.

Turbūt įdomiausias knygos veikėjas yra dėdės Ambroziejaus sodininkas, virėjas ir visų galų meistras Ezra Oukas. Išmintingas vienakojis senukas buvo nedidelio ūgio. Veido raukšlės, trumpa, žila barzda ir plikutėlė galva pabrėžė šiltus ir malonius jo veido bruožus. Ezra vilkėjo rudo velveto kelnes, kurių viena klešnė buvo nuleista, kita dėl medinės kojos atraitota. Jo krūtinę dengė samaninės spalvos liemenė. Po kaklu jis buvo pasirišęs ryškiai raudoną kaklaskarę. Ezra – labai rūpestingas. Jis visuomet pasiruošęs padėti nelaimėje. Jis, kaip tas išmintingas senelis pasakose, niekada negaili patarimų. Nors jo išvaizda dažnai keista ar net bauginanti, Ezra yra be galo geros širdies žmogus. Nuo pat vaikų atvykimo geraširdis sodininkas jais rūpinosi, juos globojo. Jis ruošė vaikams maistą, aprodė dvarą, perspėjo, kur reikėtų pasisaugoti pavojų, o kur iš viso nederėtų kojos kelti. Ezra, nusivedęs vaikus miestelin, pasakodavo apie įdomiuosius jo gyventojus ir įdomiausius įvykius, nutikimus. Jis supažindino mažylius ir su dėdės Ambroziejaus bitėmis. Sodininkas buvo be galo dėkingas bitėms už išgelbėtą gyvybę. Jas laikė šventomis, viską žinančiomis ir nekaltuosius saugančiomis. Įsakė jis vaikams bitutes gerbti ir mylėti, nes jei reikėsią ,jos nelaimėje padės.  Ryšys tarp Ezros Ouko ir bičių atsirado dar Ezros jaunystėje. Kai jis buvo piemuo, kartą, ieškodamas paklydusio ėriuko, įkrito į apleistą alavo šachtą. Manė, kad iš ten nebeišlįsiąs gyvas. Tuomet bitės ir išgelbėjo jam gyvybę. Jos atvedė dėdę Ambroziejų, kuris pakvietė iš miestelio pagalbą ir išgelbėjo tuomet dar jauno piemens gyvybę. Deja, koją teko nupjauti. Dabar jos vietoje  gyvybę išgelbėjusių bičių atminimui išraižyta maža, tačiau labai simpatiška bitelė. Dažnai bitelės pravertė. Daug kartų romane jos gelbėjo į bėdą pakliuvusius vaikus. Daug kartų rodė kelią ir padėjo nepasiklysti nuotykių keliais.

Ezros bitės ir pats Ezra – nors ir ne pagrindiniai, tačiau įdomiausi romano „Čivyliai ir Valerijonai“ veikėjai. 

                                                       Aušra Kirjanovaitė
                                                       Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla, 8c kl.