Iš vokiečių kalbos vertė Vytautas Petrauskas – Vilnius: Tyto Alba, 2005. - 503 p.
Draugai iki mirties
Šis romanas yra apie tvirtą draugystę ir tragišką meilę. Šis kūrinys yra apie tris draugus, kurie kartu išgyveno karą ir kartu įkūrė automobilių dirbtuvę. Robertas , kuris draugų ir savo mylimosios Pat vadinamas Robiu, Otas Kėsteris, kuriam mašinos ir draugai yra viskas, ir Gotfrydas Lencas, didelis romantikas, yra trys skirtingi herojai, kuriems draugystė- vienintelis pastovus dalykas.
Kūrinys yra savitas tuo, kad jame atrandamas meilės jausmas.Jame yra visko, nuo alkoholizmo , gėrio ir blogio supratimo, patarimų kaip parduoti automobilį iki gėlių vogimo iš bažnyčios, meilės kvailysčių, pavydo ir mirties. Kūrinyje persipina gražus meilės jausmas su liūdesio jausmu... Kūrinys yra savitas tuo, kad jame yra gebėjimas jausti akimirkos žavesį, paslaptingą gyvybės šauksmą,iškeliamos svarbios pasaulio problemos, tokios kaip badas, skurdas, pavydas... Kodėl reikia vertinti trumpas akimirkas? ...
Knygos viršelis gana gražus, jame pavaizduota mašina „ Karlas“, į kurį trys draugai įdėjo savo širdį.Ši mašina jiems tarsi dar vienas draugas, pagalbininkas, kurio negali aplenkti jokia kita mašina. Būtent per šią mašina Robis susipažino su pat. Jame draugai patyrė pačias gražiausias ir pačias lūdniausias akimirkas.
Rekomenduočiau skaityti šią knygą, nes ji yra pamokanti ir supažindinanti su gyvenimu, visais jo džiaugsmais ir vargais. Todėl šią knygą ir rekomenduočiau paaugliams.
Man labai patiko Pat ( Patricijos) vaidmuo šioje knygoje, kadangi ji yra tiesiog moteriškumo, bei švelnumo įsikūnijimas. Iš jos aš pasimokinau, kaip reikia kalbėti su vaikinais.
Man ši knyga patiko, nes ji nesibaigia laimingai, kaip daugelis romanų,joje yra nuostabiai aprošoma meilės tema, kaip mylima dėl nieko, tiesiog mylima, be to, yra juodojo humuro, kuris yra lyg jausmų uždanga. Labiau patarčiau šią knygą skaityti vaikinams, nes joje minimi automobiliai, pokeris , romas, muštynės ir kas yra svarbiau už visa tai... Be to , į viską žiūrima vaikino akimis. Nors taip pat siulyčiau perskaityti ir kitoms merginoms , nes tada jos susipažintų su vaikinų pasauliu, suprastų vaikinų jausmus ir kodėl jie geria alkoholinius gėrimus ar mušasi.
Knyga nepatiko , nes joje per daug dažnai minimas romas ir vyriški reikalai, labai daug yra daiktų ir veiksmų aprašymų.
Aš neskaičiau kitų Remarque knygų, bet manau, kad ši knyga yra išties įdomi. Be to, ši knyga yra klasika ir pagal ją yra pastatytas filmas „ Trys Draugai“. Taigi skaitykit šią knyga tie, kurie dar nežino kas yra meilė, ar norite pažinti painų suaugusiųjų pasaulį...
Auksė Abromaitytė ( taip pat Griškabūdis)...
E.M. Remarque romanas „Trys draugai“– tai knyga, kurią perskaičius, gali pasijusti absoliučiai beviltiškai ir bejėgiškai. Atrodys, kad gyventi beprasmiška: vis tiek mirsi nuo ligos, nuo alkoholizmo arba tave nušaus sutrikusios psichikos ligonis. Būtent tokiame tamsiame liūne, kuriame tik retkarčiais nušvinta vilties ar džiaugsmo spindulys, sukasi knygos herojai. Bet, vis dėlto, tai nuostabi knyga, kurią verta skaityti tiems, kurie nebijo tikros, nepagražintos tikrovės vaizdavimo, tokio, koks ir yra gyvenimas.
Trys draugai - Robertas Lokampas, Otas Kėsteris ir Gotfrydas Lencas – žmonės, kuriuos vienija bendri pomėgiai ir karo prisiminimai.
Knygos bruožai.
Karo prisiminimai.
Visoje knygoje būtent jie kaip šešėlis vaikšto iš paskos kiekvienam iš herojų. Net ir pačias gražiausias gyvenimo akimirkas jie galėjo sulyginti su išgyvenimais apkasuose ar fronte. Ši knyga tik parodė, kad karas suteikia triumfo džiaugsmą vos keliems žmonėms, visų kitų likimai lieka sudaužyti ir sutrypti. Nežiūrint to, žmonės privalo įstengti gyventi toliau.
Alsavimas.
Patricija Holman – moteris, pakeitusi draugų gyvenimą, ypač Roberto Lokampo. Judviejų meilė buvo kažkas tikra toje prarastų ir žlugusių vertybių epochoje. Deja, tai truko trumpai – Patricija miršta nuo džiovos. Tik knygos viduryje, o gal net pabaigoje, pastebi, koks didelis dėmesys buvo skirtas jos alsavimo, kvėpavimo aprašymui. Iš pradžių tai buvo gilūs atodūsiai, švarus, ramus kvėpavimas, kietai miegant,o vėliau – vis sunkėjantis, sutrikęs, švokščiantis alsavimas, gargaliavimas. Tai tarsi paslėpta mintis, žodžiai tarp eilučių, kuriuos reikėjo įžvelgti, norint numatyti tolimesnius siužeto vingius.
Pinigai.
Nuolatinė kalba apie pinigus, planai gauti jų kuo daugiau, parodo, kokiu sunkiu laikotarpiu gyveno knygos herojai. Po karo nesugebėjusi iki galo atsistoti ant kojų šalis nesuteikė materialinio pagrindo bei pakankamai darbo vietų savo gyventojams. Knygoje sušmėžavę turtingi ir apsirūpinę asmenys, buvo vos keli, didžioji dalis – besikankinantys ir liejantys prakaitą dėl kelių pfenigų. Sutinkamos dar kelios antrinės siužetinės linijos, atspindinčios to meto visuomenės gyvenimą: prostitutės, iš prigimties buvusios šeimyniškos ir kilnios moterys, Hasių šeima, ištikta tragiško likimo bei kepėjo šeimos drama.
Nėra nei laimingos pabaigos, nei prošvaisčių, kad herojų gyvenimas pagerės. Iš trijų liko tik du draugai, dar labiau suėstom sielom ir sudužusiom viltim. Geriausias draugas Gotfrydas Lencas buvo nušautas psicho, o mylima moteris ir draugė Pat mirė nuo džiovos. Itin lengva nuspėti, kaip draugų gyvenimas klostėsi toliau. Jis liko toks, koks buvo prieš tai: kupinas sarkazmo, ironijos, alkoholio, prostitučių, mirties tvaiko, karo prisiminimų ir tikros draugystės – vienintelio dalyko, kuris buvo realus, teikiantis jėgų ir naujų vilčių. „Nereges akis aš įsmeigiau į dangų, į tą pilką begalinį dangų, kuriame viešpatavo beprotis Dievas, savo pramogai išradęs gyvenimą ir mirtį.“
Nuostabi knyga.
Justė Barcevičiūtė
|
