Vasario Mėnesio knyga išrinkta Justino Žilinsko romanas „Gugis - girių kaukas ir žmonių draugas“. Už ją balsavo 60 proc. visų balsavusiųjų. Knygą pasiūlė ekspertė Danutė Miknevičienė.

Antrąją vietą užėmė ekspertės Violetos Juodelienės rekomenduotas Brigid Lowry romanas „Linkėjimai nuo Džordžijos“. Už šią knygą balsavo 21,3 proc. balsavusiųjų. Trečioje vietoje - ekspertės Gintarės Adomaitytės pasiūlyta Elfie Donnelly apysaka „Sudie, seneli, ištariau aš tyliai“. Šiai knygai savo balsus skyrė 18,8 proc. balsavusiųjų.

Vasario Mėnesio knygos rekomendacija:
Rekomenduoja Danutė Miknevičienė

Justinas Žilinskas
Gugis - girių kaukas ir žmonių draugas
Romanas / piešiniai Neringos Meškauskaitės. - Vilnius: Tyto alba, 2006. - 302 p.

Labai apsidžiaugiau naujuosiuose rekomendaciniuose sąrašuose išvydusi Justino Žilinsko „Gugį - girių kauką ir žmonių draugą“. Neperskaityti šios knygos tiesiog negalima, nes ji kvepėte kvepia lietuviška dvasia. Smagu skaityti geras verstines knygas, bet čia kas kita. Viskas taip sava, artima, miela. Sodrus lietuviškas žodis užburia nuo paties pirmojo puslapio. Rodos, paprasti, bet, įsiklausykit, kokie skambūs palyginimai: „liūdnas kaip jaunas mėnulis“, „šlapias it paukščiukas“, „dubenėlio dydžio akys“... O kokie šmaikštūs lietuviški keiksmai: „kerėpla!“, „paršo koja!“, „pūzre nenaudingas!“, „eik tu sliekams pažastų kasyti!“...

Ši knyga apie mūsų tėvynės Lietuvos senovę, neįžengiamas girias, pilnas paslapčių ir stebuklų, kuriose slapstėsi dabar tik sakmėse prisimenamos būtybės. Apie protėvių kruvinas žūtbūtines kovas, kurių kaitintas kraujas iki šiol tvinksi mūsų gyslose. Istorinė tikrovė paskaninta fantazija ir keistomis būtomis nebūtomis būtybėmis.

Tai keturi pasakojimai apie nenuoramos kaukų bernioko Gugio nuotykius.

Vieniems gal labiau patiks pirmasis pasakojimas, kuriame žvitrusis Gugis ne tik sumaniai nugvelbia iš kryžiuočio smeiguolį (kalaviją), bet ir, laiku perspėjęs Pagirių kaimo žmones apie besiartinantį pavojų, pelno šių pasitikėjimą bei draugystę. Šiame pasakojime sutiksite įspūdingąjį maumą Munamukį, kuris savo garsiuoju maurojimu siaubingai išgąsdins kryžiuočius.

Kitiems gal patiks antrasis pasakojimas, kuriame smalsusis Gugis išsiaiškins visą tiesą apie labai labai seną aitvarų giminę, kurie „naktimis padangėse lakioja, žvynais blykčioja,“ savo gūžiuose žmogui gėrybes neša, o dieną virsta „liūdnu juodu gaidžiu“, besergstinčiu savo kiaušinį. Negalėsite nesižavėti, kaip Gugis, pasinaudodamas laumės pirštu,  kutens senį Tautėną tol, kol šis išsiduos, kur paslėptas klėties raktas.

Tretiems gal patiks pasakojimas apie kaukioko Gugio švelnius jausmus kaukutei Gražei, apie karštakošio kunigaikštuko Jauniaus simpatijas kunigaikštytei Audrei. Apie nelabai vykusį judviejų planą...

Ir pagaliau ketvirtasis pasakojimas apie didįjį Gugio žygį. Per gilius sniegus nuklamposite į svetimą „maskolių“ žemę, susipažinsite su šauniais naminukais Kuzia ir Nafania. Čia sutiksite narsiąją basiliskę Šiušą („nei peraugęs driežas, nei milžinė žiurkė, nei gaidys“), kuri įvarys nemažai siaubo net ir prityrusiems kariams. Žavėsitės puikiaisiais Gugio kerais: „šeško plauku“, „zuikio spira“, „ulbuonėle“, kuriais jis išvaduos iš priešų  nelaisvės kunigaikštį Jaunių. Šypsositės skaitydami, kaip su savo trumpomis kojomis bei sunkia uodega mokysis šokti tinginys maumas Munamukis ...


Daugiau apie Mėnesio knygos rinkimus.