 Gruodžio Mėnesio knyga išrinkta ekspertės Jūratės Kuliukienės rekomenduota Vytautės Žilinskaitės apysaka „Kintas“. Už ją balsavo 45,5 proc. skaitytojų.
Antroje vietoje - ekspertės Violetos Juodelienės rekomenduota Chip St. Clair knyga „Drugelių sodas“ - už ją balsavo 30,3 proc. skaitytojų. Trečią vietą užėmė John Green romanas „Aliaskos beieškant“, surinkusi 24,2 proc. balsų (rekomendavo ekspertė Aleksandra Strelcova).
Gruodžio Mėnesio knygos rekomendacija
Žilinskaitė, Vytautė. Kintas: apysaka / iliustravo Jolanta Talaikienė. - Vilnius: Alma littera, 2006. - 216 p.
Perskaičiusi knygą, susimąsčiau: kiek daug tokių ,,kietų“ Kintų, geraširdžių Silvestrėlių ir drąsuolių Gilių. Daug. Buvo jų ir bus. Toks jau tas gyvenimas.
Kintas – tipiškas miesto vaikas. Pirmą kartą atostogas praleis kaime, „sukiužusioj lūšnoj pas davatką (Antosę) ir vištas“. Ką veikti, jei nėra draugų, nėra televizoriaus?.. Reikia kažkaip grįžti namo? Kaip? Kintas – ne kvailas. Štai ir sugalvojo „projektą“, kaip prisibelsti į žmonių širdis. Pirmiausia pasislėps kaimo trobos palėpėj, o paskui lyg vaiduoklis atsiras, patėvis Tarakonas jį pargabens namo, į Vilnių, o mama apdovanos „mobiliuku ir kedais“.
Reikia pagalbos. Silvestrėlis – pats tas. Tikras kaimo vaikas, geraširdis, kuris nuoširdžiai tiki visomis Kinto sukurtomis melo istorijomis, pradedant, jog Kintas – našlaitis, o patėvis – ne tik gorila („sykį papurtė lyg kačiuką už sprando, kai prašnekėjo telefonu už du šimtus litų“), bet ir bandė seksualiai priekabiauti. Taip Silvestrėlis pamažu patenka į Kinto pinkles. O kaip jis rūpinasi naujuoju draugu: ne tik pataria, išklauso, bet ir valgyti atneša slapčia, neišduoda kamantinėjamas, net meluoja, kad tik draugui padėtų. O tas draugas už akių žiopliu, šventabezdžiu, Permiu vadina. Bet neilgam: Silvestrėlis perpranta Kintą.
O vieną dieną į palėpę užklysta Gilė (Jogilė) – Silvestrėlio pusseserė. Nutarė kietuolis į savo planą ir ją įtraukti. Kinto vaizduotė, pasakojimo talentas sužavėjo mergaitę. Bet... Gilė, pasirodo, gudresnė už pusbrolį: „šiaudinė mergelė“, sužavėjusi Kintą, priverčia net susigėsti dėl melo. O Kintas svajoja: „Vos ji parvažiuos į Vilnių, jiedu susitiks. Nupirks ledų... Tik šast prikimba du chuliganai. Vienam kumščiu į marmūzę, kitam batu į klyną, čiupt Gilę už rankos – ir aida į Gedimino kalną... Nieko daugiau nenorėtų, tik laikyti ją už delno...“. Net nebemeluos ir kitą vasarą nueis ant Antosės kapo ir atleidimo paprašys, ir su Tarakonu susitaikys...
Tačiau pasirodo pabėgęs kalinys Vacius: „valstybė – mano mamelė, sąvartynas – mano nameliai“. Žodžiu, pamestinukas. Į jo rankas papuola Gilė. Ir kaip dabar pasielgs Kintas?..
Jei patiko rašytojos V. Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“, „Kumeliuko kerštas“, „Nebijokė“ ar „Tiputapė“ – tai ir „Kintas“ nenuvils.
Daugiau apie Mėnesio knygos rinkimus.
|
