Iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis. - Vilnius: Alma littera, 2007. - 269 p.

Šiais laikais dauguma paauglių neskaito knygų. Tiesą sakant, ir aš ne išimtis. (Išskyrus, žinoma, kai mokytoja liepia perskaityti knygą). Mat, suaugusieji mano, kad neskaitant knygų, prastėja vaikų atmintis, jie nemoka "žmoniškai" kalbėti. Aš manau visai kitaip, bet nė nežadu į tai gilintis.

Na, "žodžiu", neseniai baigiau skaityti Džeromo Selindžerio romaną "Rugiuose prie bedugnės". Apie knygą norėčiau papasakoti tai, kas, mano manymu, yra "faina" ir tai, kas nelabai...

Net ir dabar, ką tik perskaičius knygą, vis dar jaučiu, kad savo rašyboje įžvelgiu pagrindinio veikėjo Houldeno kalbos bruožų ir manau, kad tai yra labai geras dalykas! Jeigu knyga ir jos veikėjai tau "įstringa į atmintį", tai šį tą turėtų reikšti!!! Garbės žodis!

Turbūt turėčiau paminėti, jog ir man įstrigo Houldeno vulgari kalba ir visi jo ištarti keiksmažodžiai, bet manau, jog tik dėl tokių išskirtinių dalykų ir verta skaityti šią knygą. Joje yra ne tik gero gyvenimo pavyzdžiai (kaip kitose knygose), bet ir sunkių kasdieninių rūpesčių, su kuriais susiduria šešiolikmetis Houldenas (kiekvienas iš mūsų). Turbūt kiekvienas paauglys vaikinas, perskaitęs šią knygą, įsivaizdavo save jo vietoje, turbūt kiekvienas norėtų pajusti jo įspūdžius, jo patirtus išgyvenimus.

Knygos turinio pasakoti nesiruošiu, nes viską galiu papasakoti savaip, ne taip kaip yra rašoma knygoje. Manau, kad kiekvienas žmogus šį kūrinį perpasakotų savaip, nes knyga susimaišo su jo paties patirtais išgyvenimais, mintimis, svajonėmis...

M. Kubickas
Martyno Jankaus pagr. mokykla