Romanas. - Vilnius: Alma littera, 2008. - 140 p.

Patinka šmaikščios istorijos apie meilę? Norite pabūti įsimylėjusios paauglės vietoje? Tuomet tam yra epinis romaniukas "Įsimylėjėlių stovykla". Tai nėra ilgiausias romanas apie didžiausią meilę, bet yra trumpas ir linksmas romaniukas apie paprastą meilę. Tokios istorijos dažniausiai nutinka paauglėms, todėl kaip tik joms ir derėtų skaityti šią knygą. O jeigu to dar nepatyrėte, tai kodėl gi nepaskaičius apie tą, kuri jau turi tą patirtį? Juk turėtų būti smagu!

Būtent tai ir siūlo ši lietuvių autorė. Tai pirmoji jos knyga, kuri nėra nei ypatinga nei paprasta. Taigi su knygos heroje Ugne keliaukime į pelkes! Keista vieta, tiesa? Bet juk tai ir sukuria knygos intrigą - "Kodėl į pelkes ir kas ten gali būti romantiško?".

O pasirodo vis dėl to gali. Juk Ugnės svajonių princas pats pakviečia kartu stovyklauti. Kaip galima atsisakyti? Taigi pirmyn!.. Paauglė Ugnė pameluoja tėvams apie stovyklą, o jie ir patiki! Ir švytinti iš laimės Ugnė atvyksta į traukinių stotį, kur pamiršta nusipirkti bilietą ir dėl to traukinyje turi išklausyti pamokslą, kurį išsakė pikta kontrolierė. Bet argi tai svarbu? Visai ne, kai šalia yra mylimasis Liutauras. Bent jau taip atrodo Ugnei. Tačiau pelkėse nėra viskas taip puiku: Ugnei tenka kęsti bjauriosios Kajos priekaištus ir patyčias, o antrąją dieną saugoti visų daiktus. Tai reiškia, kad ji negalės eiti apžiūrėti miestelio kartu su visais. Bet argi ji paklausys? Vos tik netikėtai atvyksta nepažįstami žmonės, ji paprašo jų pasaugoti daiktus, o pati išlekia į pelkes. Ir ten visai atsitiktinai sutinka Dovydą, kuris mielai aprodo jai pelkes... Grįžus prie stovyklavietės maloniai laiką praleidusiai Ugnei likimas iškrečia bjaurų pokštą: ji sutinka savo tėvus...

Nuo tada Liutauras nesielgia taip meiliai, o tėvai ja nebepasitiki. Ir pasirodo štai ką padaro meilė. Tik duoda nesėkmes! Gal ir nereikėjo Ugnei taip tuščiai pasitikėti Liutauru... Bet man tai atrodo kvaila. Kaip meilė gali taip "apsukti" smegenis? O gal paprasčiausiai aptemdo akis? Kas žino... O pabaiga kaip visada laiminga: Ugnė ir Dovydas pora! Liutauro jai jau nebereikia. Ir tai šaunu, nes ir man jis nepatiko. Be to, Ugnė užsirašė į kitą stovyklą, bet ne į pelkes, o prie jūros. Būtų įdomu sužinoti kaip jai ten sektųsi. Tačiau kas žino, gal tuojau išvysime ir šios knygos tęsinį? Truputį abejotina, bet būtų smagu... Tikrai skaityčiau, nors prisipažinsiu: knyga man nelabai patiko, bet juk būtų įdomu sužinoti kaip ten bus toliau. Argi ne?...

Evelina Diksaitė, 7kl.