1.



Paterson, Katherine
Kaip ir žvaigždės
Apysaka / iš anglų kalbos vertė Renata Valotkienė; iliustravo Rima Maminskaitė. - Vilnius: Alma littera, 2005. - 255 - (10+)


Vaikystė - pats nuostabiausias amžius: nei rūpesčių, nei pareigų… Daug daug laiko žaidimams, draugams, išdykavimams... Vargu ar būdamas aštuonerių ar vienuolikos metų galvojai ar stebėjai danguje žvaigždes, ar žinojai, kad „jei išsakai norą žvaigždei, tavo noras išsipildo“...

Amerikiečių vaikų rašytoja Katherine Paterson knygoje „Kaip ir žvaigždės“ rašo, kad „kartais patys širdingiausi žmonės vaikams pridaro daugiausia rūpesčių“. Pagrindiniai veikėjai - vienuolikmetė Eindžel „kaip tikra motina“ ir jos septynerių metų brolis Bernis, „sugedęs kaip pernykštis obuolys“ - vieną dieną priversti susirinkti pačius būtiniausius daiktus bei drabužius ir palikti namus. Jie išvyksta pas prosenelę, kuri gyvena „vaiduoklių lankomame name“, kasdien valgo tik konservuotus persikus, pupeles, kiaulieną.  Kartais senutė keistai juokiasi, „lyg jos juoko mechanizmas būtų surūdijęs“ ir nuolat supasi supamajame krėsle. Jie čia kurį laiką gyvens. Taip nusprendė mama Verna, nes tėvas Veinas kalėjime, o jai rūpi kitas vyras.

Eindžel stengiasi suprasti mamą, jai patarti, padėti, jokiu būdu jos nesmerkia ir nekaltina. Mergaitė tiki, nuoširdžiai tiki, kad kažkada jie vėl bus visi kartu. Eindžel stipri. Ji neverkia, nedejuoja. Tačiau kai pamatė, jog be brolio jai dar reikės prižiūrėti ir senelę, pirmą kartą kūkčiodama ir drebėdama pravirko. Ji „net nenorėjo liautis. Buvo pernelyg gera duoti valią ašaroms, daugiau nebūti už nieką atsakingai, net ir už save“.

Mergaitė suprato: turi būti stipri, likti ori ir savo mintis sutelkti į žvaigždes. Ir kai ligoninėje Eindžel aplanko sergančią mamą, mergaitė nuoširdžiai primena: „Aš dar labiau už senelę pavargau būti suaugusi... Aš neprivalau būti suaugusi. Tai tavo darbas“.

Eindžel ir Bernis Morganai – tai ypatingos žemės „žvaigždės“. Jų nuoširdumas, vaikiškumas ir meilė juos įskaudinusiems tėvams bei prosenelei, – prilygsta dangaus žvaigždžių šviesai, grožiui, spindėjimui.

Gal tau ir ne vienuolika metų (kur kas daugiau!), bet šią knygą PERSKAITYK. Yra apie ką pamąstyti. O tada – pasiūlyk ir kitiems („Turi žinoti, kad kažkas tavimi rūpinasi, kitaip tiesiog pasiduotum“).

Jūratė Kuliukienė

2. Išrinkta spalio Mėnesio knyga



Kessel, Joseph
Liūtas
Romanas /  iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė; iliustravo Philippe Mignon. - Vilnius: Alma littera, 2000. - 285 p. - (10+)

Tikriausiai daugelis iš jūsų, paaugliai, mėgstate keliauti. Kadangi į Afriką ne kiekvienas gali nuvykti, pabandykime mintimis nuklysti į Afrikos džiungles, patirkime, koks gyvenimas šiame žemyne.

Pasakotojas yra nutaręs neužsibūti Afrikoje, tačiau jo planus pakeičia netikėti įvykiai. Kokie jie, sužinosite sekdami knygos puslapiais.

Pasakotojas susipažįsta su karališkojo parko valdytojo šeima: tėvu Bulitu, kuris yra „draustinio viršininkas, laukinių gyvūnų sargas ir jų šeimininkas“, motina Sibile ir jų dukra. Patricija – tikras gamtos vaikas: moka susilieti su gamta taip, kad žmogus negirdi, kaip ji eina be garso („Nesutraškinusi nė šakelės jinai nužingsniavo, išniro iš po spygliuočių skraistės, patraukė į progumą.“), ji numato gyvūnų elgesį, supranta jų norus. Neįtikėtina, tiesa? Mergaitė – tikroji gamtos valdovė: jos klauso daugelis žvėrių, kiti tiesiog jos nebijo, na, o tikrasis jos draugas yra liūtas Kingas, su kuriuo kartu augo. Su Patricija po namus slampinėja maža beždžionėlė ir gazelė. O prie didžiosios girdyklos ji susitinka su žvėrių karaliumi – liūtu. Kai kurių paslapčių nežino net jos mama. Užtat po truputį savo paslaptis Patricija patiki pasakotojui.  

Patricija keliasi anksti, kad galėtų susilieti su gamta ir iš jos pasimokyti, kad pajustų menkiausią vėjelio dvelksmą, juk ji „savanoje ir tarp žvėrių buvo lyg undinė vandenų gelmėse arba elfas ištekinėse giriose“. Mergaitė moka kelių vietinių genčių kalbas. Ji žino daug, labai daug gamtos paslapčių. Kai kurios jai atsiveria greičiau nei jos tėčiui, nors jis ir yra tikrasis karališkojo parko valdytojas.

Pasakotojas turi progą susipažinti ir su masajų genties žmonėmis, net patenka į jų šventę. Geriau pažinti masajų papročius jam padeda Patricija. Ji turi daug paslapčių, tuo stebina pasakotoją, net savo tėvą. Labai gaila, su mama ji nėra artima.

Kaip baigsis Patricijos ir liūto draugystė, skaitysite ir žavėsitės. Patiks Patricijos nuovokumas, paslaptingumas, tvirta valia.

Todėl linkiu linksmų įspūdžių, skaitant knygą!

Violeta Juodelienė

3.



Swarup, Vikas
Gyvenimo lošimas
Romanas / iš anglų kalbos vertė Ugnius Keturakis. - Vilnius: Alma littera, 2008. - 270 p.

Tikriausiai nėra tokių, kurie nebūtų girdėję apie milžiniškos sėkmės sulaukusį filmą Lūšnyno milijonierius (angl. Slumdog Millionaire). Filmą, pasakojantį apie Indijos lūšnynuose užaugusį berniuką, kuris vieną dieną laimi milijardą rupijų. Kaip jam tai pavyko? Niekas negali suprasti, kaip niekur nesimokęs, sunkiai beskaitantis paauglys sugeba atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakymų nežinotų dauguma išsilavinusių žmonių. O ar žinojote, kad filmas Lūšnyno milijonierius buvo sukurtas pagal indų diplomato ir rašytojo Viko Swarup knygą „Gyvenimo lošimas“?

Knygos pasakojimas prasideda nuo to, kad pagrindinis veikėjas ir pasakotojas Rama Mohamedas Tomas (jo vardas sujungia tris religijas) vidury nakties yra suimamas ir išvežamas į policijos nuovadą. Taip, jį suėmė už tai, kad laimėjo televizijos viktoriną. Tik laimingo atsitiktinumo dėka jį apsiima globoti jauna advokatė Smita. Nes kitaip Ramai Mohamedui būtų tekę ne tik atsisakyti laimėjimo, bet ir praleisti ne vieną dieną kalėjime. O Indijos kalėjimai tikrai nėra svetingiausia vieta. Iš jų gali ir niekada nebesugrįžti.

Taigi, kaip Ramai Mohamedui Tomui pavyko laimėti milijardą rupijų? Visi galvoja, kad šis berniukas melagis ir sukčius ir atsakymus jam kažkas pasufleravo. Jokio kitokio paaiškinimo net nenori svarstyti policininkai ir laidos kūrėjai. Vis dėlto, Rama žinojo visus atsakymus, nors ir nelankė mokyklos, neskaitė knygų. Kaip teigia advokatė Smita: „Juk viktorinoje reikia ne tiek žinių, kiek patirties“. O tam, kad suprastumėte, kaip jam pavyko laimėti, turite išgirsti Ramos Mohamedo Tomo gyvenimo istoriją. Taip prasideda kelionė per klausimus ir atsakymus, per našlaičio berniuko gyvenimą, kuris jam padiktavo ne tik visus atsakymus, bet ir išmokė to, ko mokyklose neišmoksi.

Šią knygą rekomenduoju perskaityti tiems, kurie nematė filmo, ir tiems, kurie jį matė. Nes knygos ir filmo istorija skiriasi. Taip pat skiriasi ir kiekvienas pasakojimas, kuris prilyginamas vis didesnei pinigų sumai. Ką tokio turėjo Rama patirti, kad sužinotų, kokia mažiausia Saulės sistemos planeta? Koks gyvenimo įvykis gali būti prilyginamas šimtui tūkstančių rupijų? O kas jam padėjo atsakyti į klausimą, kuris buvo vertas milijardo rupijų, o atsakymo niekas negalėjo pasufleruoti?

Vis dėlto, skaitydami šią knygą, pabandykite atsakyti į vieną klausimą: kas geriau, turėti gerus namus, mylinčius tėvus ir gražią vaikystę, ar būti lūšnynų vaiku, pamatyti visas blogiausias gyvenimo puses, bet galiausiai išlošti daugybę pinigų?

Aleksandra Strelcova