Naujas Neilo Gaimano kūrinys – „Kapinių knyga“ – dar kartą patvirtina jo kaip mitologinių, folklorinių ar literatūrinių archetipų interpretacijos meistro reputaciją. Šįkart jis savaip interpretuoja ne bet ką, o garsiąją R. Kiplingo „Džiunglių knygą“.

Savo knygoje N. Gaimanas kruopščiai pakartojo pagrindinius nuotykių novelių apie berniuką Mauglį siužeto žingsnius, todėl skaitytojas, jei, aišku, augo ne džiunglėse, gali atspėti, kaip baigsis vienas ar kitas skyrius. Rašytojas pasakoja berniuko, vardu Niekaskitas (sutrumpintai – Kitas) Ovenso gyvenimo istoriją. Dar visai mažas, žuvus visai jo šeimai, berniukas atsidūrė kapinėse, kur jį priglaudė nauji tėvai – vaiduokliai Ovensai. Sutuoktiniai, kurie būdami gyvi neturėjo vaikų, berniuko priežiūrai ir auklėjimui pasitelkė vampyrą Sailą ir panelę mokytoją – vilkolakę Lupesku. Auginti vaiką jiems padėjo visi velioniai senųjų kapinių, siekiančių romėnų laikus, gyventojai, nes Kitą vis medžiojo žudikas Džekas, išžudęs visą jo šeimą.

Knyga pirmiausia adresuota vaikams, tad N. Gaimanas vis sulaukia priekaištų dėl tokios veiksmo vietos pasirinkimo. Tačiau jis visada atremia juos, tvirtindamas, kad jo knyga yra apie gyvybės, gyvenimo, šeimos vertės suvokimą. Anot jo, reikia leisti vaikui pačiam pajusti baimę ir išmokyti ją įveikti. Jo žodžiais, ir kapinėse, ir bet kur kitur žmonėms rimtai pakenkti gali tik gyvieji. N. Gaimano teigimu, „Kapinių knygoje“ viso labo viena žiauri scena knygos pradžioje, kurios sukeltus šiurpuliukus suvaldžiusiems vėliau nebus dėl ko bijoti. Taigi knygoje susipina anapusinis gyvenimas, siaubo pasakų elementai, vaikiškas nuoširdumas, nuotykiai ir meilė, sužavėsianti bet kokio amžiaus skaitytoją, tikintį gėrio pergale ir visą gyvenimą išsaugantį dalelę vaikiškos sielos.

Anot skaitytojų, užvertus paskutinįjį „Kapinių knygos“ puslapį lieka labai malonus lengvumo jausmas, džiugus tikėjimas stebuklu, o vyresnieji tarsi patys tampa dešimtmečiais, plačiai atmerktomis akimis žvelgiančiais į pasaulį, kuriame ir džiaugsmas, ir nesėkmės, ir atradimai, kuriems, regis, nėra pabaigos...

Tai, kad „Kapinių knygą“ patvirtina N. Gaimano kaip geriausio šiuolaikinio pasakų kūrėjo reputaciją, liudija už šią knygą jam tekusi apdovanojimų gausa: „Hugo“ premija, skiriama už geriausią fantastinį romaną, „Lokus“ premija už geriausią romaną paaugliams, Džono Nuberi premija už geriausią knygą vaikams JAV bei „Carnegie medal“ – premija už metų geriausią britų rašytojo knygą vaikams. ,,Kapinių knyga“ įtraukta į Niujorko viešosios bibliotekos ir Amerikos bibliotekų asociacijos sudarytą rekomenduojamų vaikams perskaityti knygų sąrašą. Be to, į „Kapinių knygą“, kaip ir į daugelį parašytų N. Gaimano (pavyzdžiui, Lietuvos skaitytojams žinomas „Koralainą“ ir „Žvaigždžių dulkes“), vėl nusitaikė Holivudo kino kūrėjai, paskelbę, kad knygos ekranizaciją režisuos Neilas Jordanas, sukūręs pasaulinio garso filmus „Interviu su vampyrais“, „Mes ne angelai“, „Pusryčiai Plutone“ ir kitus.