Iš anglų kalbos vertė Aušra Simanavičiūtė. - Vilnius: Tyto alba, 2000. - 345 p.


Elizabeth Wurtzel knygoje "Prozaco karta" kalbama apie depresiją ir norą pabėgti, ištrūkti iš tos būsenos, kuri gramzdina vis giliau į netikrumą, abejones, galiausiai net baimę, kuomet atrodo neįmanoma nuo to išsigelbėti kitaip, negu kad renkantis kraštutinumus: išdavystę, vienatvę, vienos nakties nuotykius su vaikinais, vis kitokius narkotikus ir nepaliaujamą bėgimą ne tiek nuo kitų, kiek nuo paties savęs. Tai pamažu priveda prie beprotybės.

Autorė taip pat yra ir pagrindinė veikėja Elizabeth. Knygoje ji aprašo ne tik save - alinamą depresijos būsenos, jos pasekmių, bet ir draugus, kurie pastebėję jos "pagalbos šauksmą" pradeda kalbėti, analizuoti, kurti hipotezes, bet iš tikrųjų taip ir neprieidami prie esmės.

Todėl skaitytojai galės įsigilinti į mastymą bei pojūčius žmogaus, kuris dėl depresijos jaučiasi esąs beviltiškoje padėtyje. O žvelgdamas į tuos, kuriuos Elizabeth aprašo kaip manekenus su keliomis žmogiškomis funkcijomis – pamatys savo atvaizdo ar mąstymo nuotrupų modelį ir galės jį koreguoti realiame gyvenime.

Elizabeth vis labiau įsitikina, kad "depresijos iš tikrųjų negalima išgydyti, kad laimė – tai nuolatinė kova, o kovoti reikės visą gyvenimą". Ji svarsto, ar verta. Tokie svarstymai sudaro knygos turinį.

Ši svarstymo "ar verta" tema labai aktuali šiuolaikiniam XXI a. jaunimui, kuris, susidūręs su gyvenimo sunkumais ir neturėdamas patirties jų išspręsti, ritasi depresijos link.

Ši knyga gali tapti puikiu atspirties tašku tiems, kurie stovi "kelio vidury" ir galvoja, ar jiems užteks jėgų pasiekti savo svajonių.

Manau, skaitytojai supras, kad laimingą gyvenimą reikia kurti kiekvieną akimirką. Laimė neateina be priežasties ir tai bene vienintelė mano skaityta knyga, kuri "leidžia pajusti", kad kiekvienas žmogus gali išsikapstyti iš savo sujaukto gyvenimo.

Vilija Vaskelytė
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija (III klasė)