1. 
Ptakauskė, Aistė
Nerealios atostogos
Romanas / Vilnius: Alma littera, 2008. - 174 p. (Mergaičių lyga)
Ptakauskė, Aistė
(Ne)saugus žaidimas
Romanas / Vilnius: Alma littera, 2009. - 164 p. (Mergaičių lyga)
Ar žinote, iš kurios "Mergaičių lygos" autorės šį tą nugvelbiau? Iš Aistės Ptakauskės, sukūrusios du lygos romanus – "Nerealias atostogas" ir "(Ne)saugų žaidimą".
"Yra planas chuliganas" – taip ir aš dabar retsykiais rašysiu savo nuotykių bendražygiui, jei tik sumanysiu jį išvilioti į absurdišką, neplanuotą kelionę. Kas žino, ar jis susigundys.
Nesusigundyti Aistės sukurtos paauglės Ainės kvietimu neįmanoma. Planai vilioja – keturios šaunios panos keliauja į pajūrį ( "Nerealios atostogos") ir į… Panevėžį bei jo pakraščius ("(Ne)saugus žaidimas"). Automobilį vairuoja vyriausioji – Rasa. Tartum ir stropuolė geruolė, reguliuojanti kvailiojančias jaunėles, bet… Kaip pakeičia ją meilė policininkui, kaip priverčia nulenkti aukštai pakeltą galvą. Deja.
Atpasakoti tų dviejų knygų siužetų beveik neįmanoma. Siužeto juk nėra. Nėra nuosekliai pasektos istorijos. Yra nuotykiai. Jei norite – bajeriai ar chochmos, kalbant mano paauglystės slengu. Situacijos!
Nuotykiai Klaipėdos striptizo bare "Šikšnosparnis" – tai beveik scenarijus kino komedijai. Nė lašo vulgarumo, nors aplinka - vien nesveikas sotumas bei kitų beveik gyvuliškų poreikių tenkinimas.
Autorės temperamentas – neapsakomas. Ar ne retenybė tai lietuvių literatūroje? Energija, humoras liejasi per kraštus – jis sužavi net mane, jis pakeri ir vilioja. O kaip viliotų, kaip užburtų, jei būčiau penkiolikos… Kaip drąsintų, kaip menkintų mano paaugliškus išsigalvojimus.
- Man netinka drabužiai, - nuogastauja Ainė, kai draugės sumano pasikeisti savo parėdais.
- Klaipėda, aš ateinu, - šaukia ji, įsibrovusi į fifiškas, jai neįprastas puošmenas ir aukštakulniais pailginusi kojas.
Priekaištai ne Ainei, o jo kūrėjai Aistei tokie: ir vienoje, ir kitoje knygoje suaugėliai tiesiog koktūs. Nykūs. Bespalviai. Gaila. Nejaugi mes tikrai tokie baisūs?
Gintarė Adomaitytė
2. Išrinkta birželio mėnesio knyga
Gripe, Maria
Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija
Apysaka / iš švedų k. vertė Eugenija Starvisnkienė; iliustr. Marta Žuravskaja. - Vilnius: Nieko rimto, 2009. - 276 p.(H. Ch. Anderseno medalis)
Marija Gripė (1923 – 2007) – garsi švedų rašytoja, 1974 metais už kūrybą vaikams ir jaunimui apdovanota garsiuoju Anderseno medaliu. Į lietuvių kalbą dabar jau išverstos 9 jos knygos. "Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija" bene labiausiai buvo pamėgta Lietuvos skaitytojų, todėl tikrai puiku, kad sulaukėme jau ir antrojo šios knygos leidimo.
Kūrinio centre – du penkiolikmečiai: Nora ir Dagas, kurie gyvena vienoje šeimoje, bet nėra brolis ir sesuo, o tik giminaičiai. Nora buvo priimta į Dago šeimą netrukus po tragiškos jos tėvų žūties. Nora nepaprastai jautri, dirgli – turbūt ir dėl to, kad jai būtent penkiolika, ir dėl savo skaudaus likimo...
Knyga be galo intriguojanti, nors tai jokiu būdu ne detektyvas. Įvairūs mistiniai ženklai išjudina Norą, paskatina ją aiškintis savo kilmės, giminės istoriją, kuri iš esmės yar nelaimingų likimų istorija. Nora pagaliau susiranda panašaus likimo bendraamžę giminaitę, išsiaiškina Agnesės Sesilijos paslaptį.
Netyčia jau užsiminiau, jog knygoje yra įtaigios mistikos, magijos elementų, kurie panaudojami labai prasmingai, o ne dėl išorinio efekto. Visa tai griauna buitinį ir psichologinį kūrinio realistiškumą ir leidžia jį sieti su magiškojo realizmo tradicija.
Knygos filosofiškumas ir įtaigumas labai išplečia jos galimų skaitytojų, adresato ratą. Pažįstu pradinukę, kuri skaitė "Agnesę Sesiliją" po antklode, kiaurą naktį drebėdama iš baimės ir įtampos... O viena brandi studentė tiesiai man į akis pasipiktino: kokia čia knyga vaikams ar paaugliams?! – Juk ji ir man nežmoniškai patiko...
Kęstutis Urba
3.
Björk, Christina
Linėja tapytojo sode
Iliustravo Lena Anderson; vertė Agnė Kudirkaitė. - Vilnius: Lietus, 1998 m. - 52 p.
"Bliumkvistas namuose turi vieną knygą, kurią nuolatos vartau. Ji apie Klodą Monė, dailininką, gyvenusį Prancūzijoje", – pasakoja maža mergaitė Linėja. Todėl vieną dieną senasis sodininkas Bliumkvistas, puikus Linėjos bičiulis, pasiūlo mergaitei aplankyti Paryžių ir apžiūrėti garsiojo dailininko Klodo Monė paveikslus. Linėja iškrapšto savo taupyklę, jiedu susikrauna daiktus ir išvažiuoja.
Paryžiuje keliautojams kliūna laimė apsistoti ne bet kokiame, o sename, jaukiame "Esmeraldos" viešbutyje. Pro savo kambario langus jie gali matyti Notre Dame katedrą – pačią garsiausią visame Paryžiuje. Linėja ir Bliumkvistas aplanko Klodo Monė muziejų ir iš arti pasigroži jo nuostabiais impresionistiniais paveikslais. Keliautojus ypač sužavi impresionistine maniera nutapytos vandens lelijos… Jie nuvyksta ir į Živerni, Klodo Monė sodybą, čia smalsieji keliautojai aplanko ne tik Monė namą, kuriame jis gyveno, bet ir nuostabų tapytojo sodą. Tame sode yra ir žymusis japoniškas tiltelis, kurį Monė tapė daug kartų. Paskutinį sykį japonišką tiltelį Monė tapė beveik visai apakęs…
Linėjos ir Bliumkvisto kelionė į Paryžių aprašyta šaunioje pažintinėje knygoje "Linėja tapytojo sode". Švedų autorė Christina Björk sukūrė vaizdingus, šiltus Linėjos ir Bliumkvisto charakterius, paprastai, bet įtikinamai papasakojo apie Klodą Monė ir jo paveikslus (pateikiama nemažai įdomių dokumentinių nuotraukų iš Monė gyvenimo), o švedų dailininkė Lena Anderson pagyvino pasakojimą dailiomis iliustracijomis. Linėjos kelionė į Paryžių ir Živerni – tai kelionė į Klodo Monė pasaulį, kuris kupinas spalvų, emocijų, įspūdžių... Įspūdžiai ypač svarbūs impresionizmui! Juk Klodo Monė paveikslas "Įspūdis" ir suteikė pavadinimą šiai meno srovei.
Urtė Uliūnė
|
;void(0);)
;void(0);)
;void(0);)