Važiuojame autobusu su mama ir tuomet dar kelerių metukų mano broliu. Už lango įvairiom žvaigždėm skleidžiasi kelio žibintų šviesos. Spėju, kad prieš mus sėdinti moteris kietai sučiauptomis purpurinės spalvos lūpomis ir nenusakomos formos skrybėlaite tikrai šiuo metu jomis nesigroži.
– Mama, o tau ta teta graži? – slopiam šurmuly suskamba skaidrus broliuko balsas. Mama, žinoma, nusišypso ir mandagiai palinkčioja.
– O man tai nee... – pareiškia mūsų brangiausiasis.
Įtariu, jog toji "teta" nebuvo labai sužavėta jo atvirumu. Bet aš visuomet pagarbiai stebėjausi vaikų mokėjimu būti tokiais atlapaširdžiais ir nuoširdžiais (dažniausiai, kai to mums mažiausiai reikia...) ir tokiu žinovo ar meno kritiko veidu išsakomom pastabom, kurios kartais atveria akis net labiausiai savimi užtikrintiems suaugusiesiems.
"– Žiūrėkit, karalius visai nuogas! – staiga sušuko vienas mažas vaikas" Anderseno pasakoj, "ir visi kits kitam pašnibždom kartojo vaiko žodžius", kol jie neapsigyveno kiekvieno miestelėno mintyse ir minia nepratrūko skelbdama šią, atrodytų, ir taip kiekvienam akivaizdžią tiesą. Tačiau minia prarado gebėjimą matyti tai, kas akivaizdu, pastebėti tai, kas svarbiausia, atkreipti dėmesį į tai, į ką jis turi būti atkreiptas pirmiausia. Ji niekada nesupras, kas išties svarbu, suėdė avis Mažojo princo rožę ar ne, ir kaip apgailėtinai atrodo pasipūtę rūmų valdininkai iškilmingai nešdami karaliaus šleifą, kurio nėra, kol to nepasakys koks "dar nieko neišmanantis vaikelis".
"Suaugusieji – tikrai labai keisti," – mėgo sakyti mano mylimiausias geltonplaukis princas, visuomet klausdavęs to, kas jį domina, ir niekad savo klausimų nepamiršdavęs. "Klausimai nebūna nekuklūs",– sakė Oskaras Vaildas. Tą žino ir mano brolis. Tą kadais žinojo ir kiekvienas iš mūsų, bet, deja, augdami ne tik daug ko išmokome, bet ir daug ką pamiršome. Tai visai normalu. Svarbiausia, kad bent nepamirštume to, kas yra svarbiausia: jei minia mato nupieštą skrybėlę, tai dar nereiškia, kad ten ir yra skrybėlė... Juk tai galėtų būti ir dramblys smauglyje ar gal tik pusė jūsų senelio kontraboso...
2008 m. gruodis Lina Oreškinaitė, 12e klasė Klaipėdos "Aukuro" vidurinė mokykla
|