1998 m. pasirodė pirmoji paaugliams skirta Davido Almondo knyga „Skeligas“. Taip prasidėjo D. Almondo, kaip paauglių rašytojo, išgarsėjimo istorija.

D. Almondas - britų rašytojas, kuriam šių metų gegužės 15 dieną sukaks 60 metų. Viena iš jo vaikystės svajonių - bibliotekoje pamatyti knygą, ant kurios viršelio būtų jo vardas. D. Almondas Rytų Anglijos universitete baigė anglų ir amerikiečių literatūros studijas. Po universiteto baigimo jis dirbo paštininku, šepečių pardavėju, viešbučio durininku, laikraščio redaktoriumi ir pradinių klasių mokytoju. Svarbiausia, kad visą tą laiką jis kūrė trumpus fantastinius apsakymus suaugusiesiems, kurie vis dėlto nesulaukė didelės sėkmės.

Pasirodžius knygai „Skeligas“, D. Almondas pradėjo garsėti kaip paauglių rašytojas. Jis yra parašęs apie trylika romanų ir trumpų apsakymų knygų, tačiau į lietuvių kalbą išverstos tik dvi: „Skeligas“ (2002 ir 2008 m.) ir „Molinis“ (2010 m.). „Molinis“ – tai pasakojimas, kai į miestelį atvyksta naujas gyventojas Stivenas Rouzis. Jo oda vaškinė, akys paklaikusios, nuo jo bjauriai dvokia. Jis turi vieną stebinančią ir traukiančią savybę -jo nulipdytos molinės figūrėlės yra magiškos.

D. Almondo kūriniai yra ekranizuojami, pagal juos statomi vaidinimai. 2009 m. pagal knygą „Skeligas“ buvo sukurtas filmas. Taigi, jeigu esate skaitę knygą, galite ją palyginti su filmu.

Skeligas – taip vadinamos paslaptingos salos prie Airijos. Tikima, kad jas lankydavę angelai. D. Almondo knygos centre – keista ir paslaptinga būtybė Skeligas. Iš pirmo žvilgsnio tai purvinas, piktas ir nekenčiantis pasaulio padaras. Vis dėlto jis turi angelo sparnus ir sugeba daryti gera.

„Jį radau garaže sekmadienio popietę. Jis gulėjo tamsoje už arbatos dėžių, dulkėse ir purve. Atrodė, visada čia buvo – nešvarus, išblyškęs, išdžiūvęs; pamaniau, kad negyvas. Labiau negalėjau apsirikti. Greit sužinosiu tiesą – kad pasaulyje niekada nėra buvę tokio padaro kaip jis“.

Šioje knygoje pasakojama apie šeimą, kuri bando išsilaikyti kartu. Persikėlus gyventi į naują, tačiau apgriuvusį namą, atrodo, kad visas pasaulis pradeda byrėti. Naujagimės liga po truputėlį tolina vieną šeimos narį nuo kito. Atrodo, kad kiekvienas savaip kovoja su šia nelaime. Tėtis stengiasi remontuoti namą, mama dienas leidžia ligoninėje, o vienuolikmetis Maiklas kartu su kaimynų mergaite pradeda rūpintis Skeligu. Maiklas nepamiršta paprašyti Skeligo, kad galvotų apie jo sesutę. Ir nesvarbu, kad jo sutiktas angelas yra aplipęs negyvomis mėsinėmis musėmis ir geria tamsų alų.

Tai pasakojimas apie baimę ir neviltį. Apie tai, kad gerumas visada sulaukia atlygio.

„ – Kam reikalingi mentikauliai? – paklausiau.

– Sako, tose vietose buvo tavo sparnai. Kai buvai angelas. Dar sako, kad vieną dieną jie ten vėl išaugs“.

2010 m. rugsėjo 11 d. D. Almondui buvo įteiktas Hanso Christiano Anderseno medalis. Tai yra aukščiausias tarptautinis apdovanojimas, suteikiamas vaikų knygų kūrėjams – rašytojams ir dailininkams. Taip pat šis apdovanojimas yra pramintas „mažuoju Nobeliu“. Pagrindinė šios premijos išraiška yra auksinis medalis su Anderseno atvaizdu. Nepainiokite H. Ch. Anderseno medalio su praeitais metais įsteigta Hanso Kristiano Anderseno premija. Ji įteikiama vaikų rašytojams už kūrybos artumą garsiojo danų rašytojo idėjoms. Pirmąja šios premijos laureate tapo britų rašytoja Joanne Rowling.

Gero skaitymo!

Aleksandra Strelcova