Viskas apie mano šeimą: romanas / Akvilina Cicėnaitė. - Vilnius: Alma littera, 2009. - 157 p. (Mergaičių lyga)

Monika atranda, o gal praranda..?

Akvilinos Cicėnaitės knygą „Viskas apie mano šeimą“ teko perskaityti gal ir banaliu būdu – mokytoja pasiūlė parašyti apie ją recenziją. Bet aš dėl to nė akimirkos nesigailėjau. Šita knyga iškart pritraukė mano dėmesį. Ryškus viršelis ir pavadinimas mane sudomino. Paėmus šią knygą į rankas, kyla noras greičiau ją pradėti skaityti. Įsijaučiau į pagrindinės veikėjos dvasinę būseną. Dažnai susimąstydavau, ką aš daryčiau tokiose situacijose, su kuriomis susidurdavo mergina. Tikriausiai nebūčiau tokia drąsi ir ryžtinga kaip ji – Monika.

Ši knyga – apie paauglę merginą, apie jos naivią sesę Martą, mažąjį broliuką Martyną, mamytę ir jos vyrą Simoną, kurį Monika turėjo vadinti tėčiu, apie slaptas jos svajones, susijusias su bendraklasiu. Bet viską pakeitė jos rašinėlis, už kurį mokytoja pagyrė Moniką. Šio rašinėlio tema buvo „Gražiausia mano šeimos istorija“. Monika labai stengėsi rašyt, bet, deja, tai nebuvo tikra jos šeimos istorija. Klasės draugai rašinį sukritikavo. Monika tuomet jautėsi tokia nesuprasta ir vieniša. Pabėgo iš paskutinės pamokos, bijojo, kad mokytoja pastebės. „O gal turėčiau papasakoti teisybę... bet ne. Mama vis tiek nesupras“.

Ir nuo tada viskas pasikeitė. Monika sulaukė paslaptingo skambučio. Susitarė susitikti su mielo balso savininke. Monika labai nerimavo ir jautėsi dėmesio centre. Susitikime sužinojo, kad turi vyresnę seserį Margaritą, kuri jai siūlė surasti jų tėtį. Jos labai suartėjo. O juk Monika buvo tokia užsispyrusi: „Jei man reikia surasti tėtį, aš jį surasiu“.

Monikos slaptos svajonės dėl bendraklasio draugo pradėjo pildytis. Jis ją pakvietė į pasimatymą o tai buvo pirmasis Monikos pasimatymas. Pavydžios klasiokės, didelės liežuvautojos, daug kalbėjo apie Moniką ir Matą, bet Monikai jau buvo nesvarbu. Margarita išmokė ją labiau pasitikėti savimi. Tikriausiai tik dėl to jie su Matu dabar pora. Monikos močiutei, buvusiai įžymiai balerinai, patekus į ligoninę, ji suartėjo su Marta: „O galvoje lygiai taip pat greitai skriejo mintys, kad niekad negali iš tikro pažinti žmogaus“.

Bet ne viskas taip paprasta. Paaiškėjo visa tiesa, apie kurią jūs sužinosite perskaitę šią knygą. Tai iš tikrųjų puiki, nekasdieniška istorija. Monikai ne taip jau svarbios jos draugės. Ji vadovavosi savo jausmais ir protu. Skaitydama šią knygą, patyriau daug prieštaringų jauismų. Siūlau ją perskaityti kiekvienai merginai.

8 d klasės mokinė Margarita Rudzinskaja
Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla