2017-07-10
Verkia spalvotas, niūrus ruduo. Verkia iš skausmo, gailesčio. Nesustabdomas verkimas Aplinkui staiga Pasiekia merginą prie ąžuolo Sėdinčią šalia.
Ji tarsi skėčiu saugosi Nuo lietaus. Ir verkia lietus, ir verkia mergina Graži, niekam neprilygstama.
O lietaus ašaros nesūrios Kaip žmogaus. Ir krenta ašaros skaudžios lietaus Iš pilko it gyvenimas dangaus.
Staiga lietaus ašaros tapo baltomis, Sidabrinėmis ir gražiomis. Mergina tiesia ranką ir... tarsi snaigė Jai nukrenta ant delno...
|