Čia kažkas yra: mažas romanas nebemažam skaitytojui ir dar šis tas / Kazys Saja; iliustracijos Giedriaus Jonaičio, Agniaus Tarabildos. - Vilnius: Alma littera, 2009. - 93 p.  ISBN 978-9955-38-508-0

Naujoje Kazio Sajos knygoje paaugliams vaizduojama gana kasdieniška situacija - šiurpioje avarijoje žūsta motina ir patėvis, Bartas dėl to jaučiasi kaltas, nes barnis automobilyje įsiplieskia išaiškėjus jo vaikiškam kerštui.

Vos vaikui atsigavus ligoninėje, prasideda niekinga ir žiauri suaugusiųjų kova dėl jo globos (tiksliau, dėl sklypo prie upės, kur stovi nebaigtas statyti namas). Meistriškai parodomi vidiniai vienišo, jautraus, turinčio gyvą vaizduotę vaiko išgyvenimai, kol jis suranda tikrąjį tėvą.

Knygos ištrauka:

Seselė Vaiva, kuri visada stengėsi pasakyti vaikinams ką nors malonaus, pastebėjo, kad Bartas nebeatrodo toks prislėgtas kaip anksčiau. Aiškiai matyti, kad jis sveiksta, tik akys kažkodėl tebėra liūdnos. Gal jam skauda ką nors?

Ne, Bartas jau buvo įpratęs gulėti aukštielninkas ir žvelgti į lubas. Palatos lubos, rodos, buvo lygios ir baltos kaip popierius. Bet jis ten pastebėjo nutūpusią savo Mįslę, o paskui sugebėjo įžvelgti paslaptingus, kitiems nematomus paveikslus. Upės vandenis, juose plaukiojančią žąsį (tikriausiai tą pačią,kur anąsyk išgelbėjo) ir net krokodilą, kuris vos vos iškišęs galvą jos tykojo prie kranto. Bartui norėjosi perspėti paukštį, kad jis neplauktų tiesiai tam rajūnui į nasrus.

Kitą dieną kažkur pradingo žąselė ir krokodilas, o drugys buvo suradęs jau kitą vietą. Baltam lyg pienas vandens paviršiuj šmėžavo kažkoks nematytas veidas, ant jo tupinti Mįslė atrodė kaip akis, stebinti lovoj gulintį Bartą. Šis nusprendė pabūti užsimerkęs – norėjo, kad tas baugus vaizdas pranyktų, kad atsirastų kitas, malonesnis.

Rašytojas K. Saja tikina, kad romanas „Čia kažkas yra“ - paskutinis jo darbas, atsisveikinimas su jaunaisiais skaitytojais. Skaitykite interviu su rašytoju: „K. Saja: atsisveikinu su jaunaisias skaitytojais“.