Mažieji dievai: romanas / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Mindaugas Strockis. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 440 p. – ISBN 978-9955-23-477-7

„Pasaulyje yra milijardai dievų. Jų spiečius tirštas kaip silkės ikrai. Daugelis jų yra tokie maži, kad net nematomi, ir niekada nesulaukia garbintojų, bent jau didesnių už bakterijas, kurios niekada nekalba maldų ir nėra pernelyg reiklios stebuklų klausimu. Tai mažieji dievai – dvasios, globojančios kryžkeles, kur susikerta du skruzdėlių takai, dievai, siunčiantys palankų mikroklimatą tarp žolės šaknų.“

„Mažieji dievai“ – tai viena iš Disko pasaulio istorijų. Jos veiksmas vyksta plokščiame pasaulyje, kurį ant savo nugaros laiko keturi drambliai. Drambliai, kurie stovi ant milžiniško vėžlio, judančio begaline erdve. Niekas nežino, kur vėžlys juda ir kas atsitiks, kai jis pasieks savo tikslą. Vis dėlto, ši istorija apie tai, kaip Disko pasaulio gyventojai sužinojo kelis dalykus: pirma, kad jų pasaulis ne apvalus, o disko formos. Antra, kad dievas nebūtinai apsireiškia baisaus ir galingo padaro pavidalu. Kartais jis gali būti mažas vėžlys. Bet apie viską nuo pradžių.

Apie knygos autorių

Anglų rašytojas seras Terensis Davidas Johnas „Terris“ Pratchettas gimė 1948 m. Vaikystėje būsimasis rašytojas svajojo būti astronomu. Šio pomėgio dėka Pratchettas atrado mokslinę fantastiką. Deja, tam, kad taptų astronomu, jam pritrūko matematikos įgūdžių ir teko pasirinkti kitą karjeros kelią.

Pratchettas bandė rašyti mokslinę fantastiką bei siaubo literatūrą, tačiau galiausiai apsistojo ties fantasy žanru. O visame pasaulyje išgarsėjo pasakojimais apie Disko pasaulį. Šios istorijos savo komiškumu, satyra ir kitokiu požiūriu į mus supantį pasaulį žavi įvairiausio amžiaus skaitytojus. Pirmoji knyga – „Magijos spalva“ – buvo išleista dar 1983 metais. Nuo tada rašytojas parašo vidutiniškai po dvi knygas per metus. Be knygų, gerbėjams yra pristatyti kompiuteriniai žaidimai (prie kurių kūrimo prisideda ir rašytojas), Disko pasaulio žemėlapiai, enciklopedijos, kalendoriai, filmai ir animaciniai filmukai. Į lietuvių kalbą yra išverstos šios T. Pratchetto knygos: „Magijos spalva“ (2000), „Šviesa fantastiška“ (2000), „Mažieji laisvūnai“ (2007) ir „Skrybėlė, pilna dangaus“ (2011), skirtos jaunesniesiems skaitytojams bei „Mažieji dievai“ (2011).

T. Pratchettas už savo kūrybą buvo ne kartą apdovanotas. 2001 m. jis gavo Karnegio medalį už jaunesniesiems paaugliams skirtą knygą „Nuostabusis Mauricijus ir jo išsilavinę graužikai“ („The Amazing Maurice and his Educated Rodents“), o 2009 m. buvo įšventintas į riterius už nuopelnus literatūrai. Po apdovanojimo įteikimo, rašytojas juokavo, kad nereikia tikėtis, jog fantasy rašytojas nesidžiaugs tapęs riteriu. Tik jam visai norėtųsi priedo gauti arklį ir kardą.

T. Pratchettas rašymą įvardija kaip sunkų darbą, tačiau nenorėtų jo atsisakyti. Vis dėlto, visiems norintiems rašyti primena, kad gramatika, skyryba ir žodžių tarimas yra neatsiejama rašytojo gyvenimo dalis. Ir nors dėl Alzheimerio ligos jam vis sunkiau skaityti ir rašyti, Pratchettas nepaliauja kurti Disko pasaulio istorijų, kurias išklauso ir užrašo jo asistentas.

Knygoje pasakojama apie...

Knygoje „Mažieji dievai“ skaitytojas yra įtraukiamas į pasaulį, kurio centre – kovos dėl religijos. Omnijoje visi tiki į vieną dievą – Didįjį Dievą Omą. Deja, tikėjimas yra pagrįstas ne dievo rūstybės, o sistemos baime. Kvizicija ir inkvizitoriai gaudo visus, kurių atsidavimu nors kiek abejoja. Ekskvizitorius Vorbis, prisidengdamas religija šaltakraujiškai plečia savo valdžią. Ne viena valstybė gavo grandininį laišką, kuriame liepiama pamiršti savo dievus, paklusti ir išmokti bijoti. Tie, kurie nutraukė grandinę, vieną rytą nubudę savo pievelėje rado penkiasdešimt tūkstančių ginkluotų vyrų. O kur dar nerimą keliančios idėjos, skelbiančios, kad pasaulis ne apvalus, o plokščias!

Laisva ir nepriklausoma Efebė yra priešas numeris vienas Vorbio sąrašuose. Ji yra visiška priešingybė gąsdinančiai ir visus nepakankamai tikinčius traiškančiai Omnijai. Joje vyrauja atmosfera, panaši į senovės Graikijos. Gatves puošia įvairiausių dievų statulos, didžioji gyventojų dalis – filosofai, kurių atributas – kempinė. Nes geriausios mintys gimsta vonioje, pirtyje ar saunoje. Galimybė laisvai reikšti mintis, kurti ir plėtoti idėjas yra pagrindinė Efebės varomoji jėga. Tik nepatartina per daug įsijausti į filosofavimą apie tai, ar dievai egzistuoja. Nes gali sulaukti žaibo su prikabintu rašteliu „Taip, egzistuojame“ ir iš tavęs teliks pora sandalų su rūkstančiais dūmais.

Tokiame pasaulyje atsiduria Didysis Dievas Omas. Kadangi jam beliko tik vienas tikintysis, Omas iš dangaus nusileidžia vėžlio pavidalu. O esant vieno colio aukštyje nuo žemės, galioms ir rūstybei kilti yra tam tikros ribos. Be to, pirmoji mintis, pamačius vėžlį, kažkodėl yra „Iš jo išeitų geras valgis“. Deja, ir su tikinčiuoju jam nelabai pasiseka. Kvailokas, lėtokas, nesuprantantis daugybės dalykų vienuolis Brutha – vienintelė Omo viltis. Vis dėlto, Omas nepamąstė, kad Brutha, turėdamas nedaug proto, tačiau pasižymintis puikia atmintimi, gali būti puikiu įrankiu Vorbio planams įgyvendinti. O Vorbis planuoja ne tik nukariauti Efebę, labiausiai besipriešinančią valstybę, bet ir pasiskelbti pranašu.

Visą gyvenimą norėjęs praleisti nepastebėtas, Brutha atsiduria kvapą gniaužiančių nuotykių sūkuryje. Jis ne tik įtakoja pasaulį pakeisiančius įvykius, bet ir keičiasi pats. O ilgoje Bruthos ir Didžiojo Dievo Omo kelionėje nuolatos iškeliami klausimai apie dievų egzistavimą, jų įtaką žmonių gyvenimui, religijos sąsajas su galia bei valdžia ir kodėl pasaulyje liko tiek mažai tikrai tikinčių.

Jeigu esate neabejingi gerai literatūrai, „Mažieji dievai“ puikus pasirinkimas lietingam rudens vakarui. Religija, filosofija ir puikaus humoro mišinys, neleis padėti knygos į šalį. Tik nepatariu jos skaityti viešoje vietoje, nes nuolatinis krizenimas pritraukia nepageidaujamą aplinkinių dėmesį.

Smagaus skaitymo!

Aleksandra Strelcova

Ar Tu jau skaitei?