Iš rusų kalbos vertė Algirdas Pekeliūnas. - Vilnius: Vyturys, 1985. - 367 p. - (Drąsiųjų keliai).


„Tėvynės karas“

Tikriausiai dauguma vyresnio amžiaus žmonių prisimena Antrąjį pasaulinį karą. Rusų rašytojas Semionas Cvigunas vienas iš jų. Romaną  „Uraganas“ jis parašė praėjus 30 metų po karo. Šis kūrinys yra dokumentinio romano „Mes grįšime“ tęsinys.

Autorius romane aprašo partizanų ir pogrindininkų kovas su įsibrovėliais. Smulkiai detalizuojama aplinka, besikeičiantis vietovių vaizdas, priesaika tėvynei. Nuoširdžiai perteikiami jausmai kovoje žuvusiems draugams, „Nusiėmę kepures, tris kartus saliutavo iš automatų ir karabinų“. Tačiau lyginant su kitais panašaus stiliaus kūriniais „Uragane“ nėra meilės istorijų tarp pagrindinių ir antraeilių veikėjų.

Nepaisant visko, knyga patraukia akį savo išvaizda. Tai kietu, ganėtinai storu, ryškių spalvų viršeliu. Atvertus knygą akį rėžia prastos kokybės puslapiai, smulkus šriftas bei gausybė sialogų. Taipogi skaitant šį kūrinį galima pasidžiaugti, kad nėra rašybos klaidų.

Tačiau kalbant apie patį kūrinį , negalima nepaminėti ir išsamiai aprašomų pagrindinių veikėjų, jų charakterio bei būdo bruožų. Knygoje vaizduojama čekisto majoro Mlynskio ir jo bendražygių kova prie Maskvos, kur įvyksta esminis persilaužimas Didžiajame Tėvynės kare – prasideda fašistų traukimosi etapas, pasibaigęs visiška tarybinės Arrmijos pergale. Susidariusi situacija aprašoma iš dviejų pozicijų, neatskleidžiant nei vienos pusės planų.

Taigi šis romanas man paliko didelį įspūdį vien dėl noro apginti savo kraštą, aukotis dėl jo. Šios knygos nesiūlyčiau skaityti tiems, kuriems nepatinka istorija, išsamus gamtos ir mus supančios aplinkos aprašymas, pasiaukojimas ir meilė tėvynei. Tačiau nepaisant to, šią knygą tikrai verta perskaityti visiems, norintiems sužinoti karo sukeliamą skausmą.

Simanas Černauskas
Griškabūdis, 2008