Pirmoji Gedimino Skyriaus iliustruota knyga vaikams Kristinos Ohlsson „Stiklo vaikai“ pasirodė 2015-aisiais. Jis taip pat iliustravo ir Neringos Vaitkutės knygas „Miestas be padangės“, „Devynetas tamsos nešėjų“ bei naujausią Marios Gripės knygą „Vabalas skrenda temstant“. Išmėginęs architektūros, verslo studijas, dirbęs įvairiose reklamos agentūrose dailininkas galiausiai suprato, jog geriausiai jaučiasi piešdamas. Todėl dabar kuria vos tik gavęs progą. O įkvėpimui jam dažniausiai užtenka užkandžių ir muzikos. Na, galbūt dar pavaikščioti ratais po kambarį.

Studijavote ir architektūrą, ir verslą, o labiausiai mums žinomas esate savo iliustracijomis. Ar visada norėjote tapti iliustruotoju, o gal tai supratote tik vėliau?

Visada mėgau piešti, bet knygų iliustravimą pasirinkau daug vėliau. Buvo ilgas ieškojimų laikotarpis. Iš pradžių bandžiau architektūros studijas, tada vadybos, dirbau reklamos agentūrose, kol galų gale grįžau prie vaikystės pomėgio. Šią sritį atradau jau būdamas brandus žmogus, dėl to žinau, ko iš jos noriu, ir žinau, ką daryti, kad tai gaučiau.

Kaip vyksta knygos viršelių kūrimo procesas? Išduokite paslaptį.

Nėra didelės paslapties – perskaitoma knyga, tada kuriama idėja, piešiamas eskizas, o jį patvirtinus – galutinis piešinys. Daugiau individualumo yra idėjos kūrimo etape. Nors kitos proceso dalys gan techniškos, šiame etape neturiu jokios sistemos ir leidžiu sau išdykaut.

Ar norėtume išlikti knygų vaikams iliustruotoju, ar ketinate iliustruoti ir knygas suaugusiesiems?

Norėčiau iliustruoti knygas ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir komiksus, ir animaciją, kurti ir piešti konceptus žaidimams bei filmams, taip pat tapyti, ir dar daug ką daryti. Ir man pasisekė – visos šios sritys yra susijusios, dažnai viena kitą papildančios. Vienintelis ribojantis veiksnys – laikas. Taigi, matyt, norint išlaikyti kokybę, teks kai kurioms sritims skirti mažiau dėmesio.

Kur ieškote įkvėpimo? Ar galite kurti bet kada? Galbūt turite kūrybos ritualą?

Įkvėpimo ieškau visur – ir gamtoje, ir istorijoje, ir rutinoje, ir madoje, ir dar daug kur. Labai padeda internetas. Aš labai stokoju kantrybės, todėl ir įkvėpimo iš to paties šaltinio semtis sunku.

Kurti galiu bet kada, bet turiu būti pailsėjęs. Be to, man patogiausia dirbti prie vieno projekto vienu metu. Jei turiu gerų užkandžių bei atsigerti, ausines muzikai klausyti, galiu save įjungti kūrybai beveik bet kada.

Ritualų lyg ir nėra. Tik labai mėgstu kurdamas judėti – vaikštau ratais po kambarį. Net atsisėdęs  piešti kažko konkretaus, retkarčiais turiu atsistot ir pavaikščiot ratu.

Jūsų kūryba labai savita, ją net galima pavadinti tamsia ir paslaptinga. Kaip pavyko ištobulinti savo stilių?

Esu savamokslis ir tobulinausi labiausiai per praktiką bei individualius ieškojimus. Galbūt tai ir suformavo mano savitą stilių. O tamsumas mano darbuose ateina, matyt, iš gan ilgo domėjimosi fantasy bei moksline fantastika. Be to, aš visada palaikydavau „blogiečių“ pusę. Man atrodė, kad jie visada turi įdomesnius kostiumus. Taip pat jausdavau, kad antagonistas visada išgyvena daug didesnę tragediją nei bet kuris kitas herojus, todėl kažkaip jų būdavo gaila. Gal iš čia ir ta tamsa.

 

Kokie Jūsų dabartiniai projektai (jei galite atsakyti!)?

Šiuo metu noriu išleisti iliustracijų liniją, kurios buvo kurtos ne konkrečiai knygai ar žurnalui, o sau, tiesiog norint įgyvendinti šovusią mintį. Tai serija robotų galvų, kurios visaip persipynę su įvairiais keistais objektais. Atlikau jas šiek tiek kitu stiliumi, todėl nekantrauju paviešinti ir sulaukti reakcijų. Turbūt geriau būtų pamatyti patiems. Noriu ateityje vėl padirbėti prie animacijos, taip pat turiu nemažai idėjų tapybai. Bet viskas labai ilgai trunka... Taip pat dirbu žaidimus kuriančioje įmonėje „Nordcurrent“. Tai nauja iliustracijos kryptis, bet ne mažiau įdomi, apjungianti ir piešimą, ir animaciją, ir žaidimą.

Kokie pasaulio dailininkai Jus įkvepia ir kuo?

H. R. Giger, Jeremy Mann, John Singer Sargent, Ilja Repin, J. C. Leyendecker, Du Kun, Phil Hale, Šarūnas Sauka, Sean Gordon Murphy (komiksai), Mcbess (iliustracijos) ir dar krūva žmonių, kurių vardų dėl savo išsiblaškymo tiesiog negaliu prisiminti. Įkvepia jie mane labiausiai savo originalumu, gebėjimu išsiskirti iš masės. Taip pat mėgstu meną, kuris nėra per daug abstraktus, kuriame matosi autoriaus techniniai įgūdžiai ir sugebėjimai (pvz., anatomijos žinios). Tuo pačiu šie žmonės man primena, jog dar turiu daug ko mokytis ir kur tobulėt.

Jei galėtume išgerti kavos ar arbatos puodelį su vienu vieninteliu dailininku ar kūrėju, kas jis būtų ir ko jo paklaustumėte?

H. R. Giger. Nes man patinka, kad žmogus sukūrė ne tik paveikslų, bet ir tarsi sukūrė iš jų susidedantį keistą pasaulį.

Kokį meno kūrinį norėtumėte būti sukūręs?

Hieronymus Boscho „Žemiškųjų malonumų sodą“. Būtent tada, kai jis buvo sukurtas.

Koks Jūsų mėgstamiausias rašytojas dabar ir koks buvo, kai buvote vaikas?

Dabar, sakyčiau, J. R. R. Tolkien. Vaikystėje mane labiausiai įkvėpė ne knygų, o komiksų kūrėjai – Kevin Eastman ir Peter Laird, sukūrę vėžliukus nindzes. Po visų liaudies pasakų bei sovietinės animacijos tai buvo visiškai naujas dalykas. Dar ir dabar susijaudinu, pamatęs senuosius komiksus ir animacijas.

Ką patartumėte vaikui, kuris svajoja tapti knygų iliustruotoju?

Kiek galima daugiau piešti, nepamirštant ir džiaugtis gyvenimu. Tai bus tikrai ne mažesnė dalis jo sėkmės.

Ačiū už atsakymus!