Upė, tekanti atgal / Jean-Claude Mourlevat; iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė; iš prancūzų kalbos vertė Stasė Banionytė-Gervienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2019. – 233 p.: iliustr. – ISBN 978-609-441-567-8

Privalau eiti toliau, man žūtbūt reikia šlakelio to vandens. Užtektų kelių lašelių, nes jie skirti paukščiui. Mažam paukšteliui, telpančiam į delną. Įvarvinčiau jam į snapą vieną lašą, ir, manau, jo užtektų…

Sakoma, kad yra tokia upė, kurios platūs vandenys teka šimtus kilometrų, kol pradeda sekti, siaurėti ir kilti aukštyn didingo kalno šlaitais, o viršūnėje susitvenkia į baseinėlį didumo sulig puse kriauklės. Tas vanduo yra stebuklingas – jis neleidžia numirti.

Bet kelias į kalną sunkus, dar niekas jo neįveikė.

Mergaitei Hanai reikia stebuklingo vandens, kad pagydytų savo brangiausią turtą – tėvo dovanotą papūgėlę.

Berniukui Tomekui reikia Hanos, nes vos tik ją išvydęs suprato – nuostabesnės niekur nebepamatys.

Kelionė prasideda…

Jeanas-Claude’as Mourlevat šioje istorijoje kalba apie viską – pirmąją meilę, nuotykius, stebuklus, gyvenimo vertybes. Kūrinys, įvertintas įvairiose šalyse trylika apdovanojimų, skirtas tiek jauniesiems paaugliams, tiek šeimai skaityti balsu.