Kovo pradžioje pasirodė australų rašytojo Johno Flanagano naujos nuotykių serijos „Brolija“ pirmoji knyga „Atstumtieji“ (išleido „Nieko rimto“). Autorius sako, kad jo kūrinių populiarumo paslaptis – veiksmo pilnas siužetas, įsimintini veikėjai, humoras ir... tai, kad šiose knygose nėra magijos.

Knygos kartais atsiranda labai paprastai. Tėtis ar mama ima ir parašo istoriją, kuri patiktų jų vaikui ir paskatintų skaityti. Kartais tokie, regis, vienam konkrečiam asmeniui sukurti tekstai sužavi ne tik tą vaiką ar paauglį, kuriam buvo skirti. Juos atranda dešimtys, šimtai, tūkstančiai, o paskui – ir šimtai tūkstančių skaitytojų, kurie laukia vis daugiau ir daugiau istorijų apie pamėgtus herojus. Taip visas pasaulis pamilo Astridą Lindgren ir jos Pepę Ilgakojinę.

Kartais ne tik skaitytojai, bet ir patys rašytojai negali pamiršti veikėjų, miestų ir pasaulių, kuriuos sukūrė. Todėl atsiranda knygų tęsiniai arba – dar įdomiau – visiškai atskiros istorijos, naujai nušviečiančios ankstesnių knygų įvykius.

J. Flanaganas taip pat negalėjo nurimti užbaigęs rašyti „Žvalgo mokinio“ knygų seriją, ne tik suartinusią jį su sūnumi, bet ir atnešusią džiaugsmo viso pasaulio skaitytojams. Jis sugalvojo naują istoriją, vykstančią tame pačiame viduramžiškame „Žvalgo mokinio“ pasaulyje. Tik veiksmą šįsyk perkėlė tolyn į šiaurę, į karingą ir nesvetingą Skandiją, kurios narsūs ir stiprūs gyventojai primena skandinavų vikingus.

Knygoje „Atstumtieji“ jaunuoliai mokosi karybos meno – kautis įvairiais ginklais, valdyti laivus, kurti strategiją. Suskirstyti į skirtingas grupes, pavadintas brolijomis, jie rungtyniauja tarpusavyje, tobulindami ne tik kovos, bet ir bendradarbiavimo įgūdžius. Pagrindinis veikėjas Helas – pusiau skandas, pusiau araluenietis paauglys, dėl savo kilmės sunkiai pritampantis gimtinėje. Visi pirmiausiai mato kuo jis kitoks, o ne ką sugeba. Tad savo stiprybes ir gebėjimus vaikinukui dar reikės įsisąmoninti pačiam ir įrodyti kitiems.

„Brolija“ – į nuotykių ir įtraukiančių kovų rūbą įvilkta istorija apie tai, kaip berniukai tampa vyrais. Jauni veikėjai čia išmoksta nugalėti savo baimes, abejones ir nepasitikėjimą savimi. Išbandymų metu išryškėja ne tik fizinė jėga ir ištvermė, bet ir dvasios stiprybė. Paaiškėja, jog ne visada svarbiausia nugalėti varžybose – kartais gali daug daugiau laimėti pamiršdamas konkurenciją ir pagelbėdamas į bėdą papuolusiai priešininkų komandai. Juk draugystė ir dėkingumas trunka ilgiau už pergalės akimirką. Lyg tarp kitko užsimenant apie garbės, sumanumo ir žodžio laikymosi svarbą, veikėjams besimokant iš savo klaidų, kūrinyje per nuotykius, pavojus ir sudėtingas karines užduotis perteikiami išties svarbūs dalykai.

Paklaustas, kur slypi „Žvalgo mokinio“ ir „Brolijos“ populiarumo priežastis, J. Flanaganas gūžteli pečiais. „Nežinau“, – prisipažįsta autorius. – „Bet spėju, kad veiksmas ir greit besivystantis siužetas turi įtakos. Stengiuosi, kad mano knygos nebūtų nuobodžios. Ir, žinoma, humoras ir veikėjai. Man jie atrodo be galo simpatiški, nors kiekvienas turi savų silpnybių. Nemažai skaitytojų man pasakojo besidžiaugiantys, kad knygose nėra magijos. Mano veikėjai turi išspręsti visas iškylančias problemas savo protu ir išradingumu“.

J. Flanagano kūryba sudomino daugybę paauglių ir suaugusių Lietuvos skaitytojų. Vienus „Žvalgo mokinio“ knygos patraukė nuotykiais ir patraukliu siužetu, kitus – gyvais ir įsimintinais veikėjais bei humoro pilnu jų tarpusavio bendravimu. Dar kiti vertina veikėjų sąžiningumą, dorumą, išradingumą, garbingumą, darbštumą, taikos siekį ir norą padėti į bėdą papuolusiems. Visa tai būdinga ir naujajai autoriaus nuotykių knygų serijai „Brolija“.

Australijoje populiarumo sulaukė visos penkios serijos dalys, skaitytojai nekantraudami laukia šeštosios, autoriaus teigimu, jau paskutinės dalies. Ar Lietuvos skaitytojai pamėgs karinguosius skandus taip, kaip sumaniuosius žvalgus, parodys laikas.

Parengė Eglė Devižytė