Interviu su grupės “Arbata” vokalistu Andriumi Zalieska (Zala). Kalbina Regina Lakačauskaitė.










Ar prisimenate pirmąją vaikystės knygą, kurią Jums kas nors skaitė?  Arba pirmąją savarankiškai perskaitytą knygą?

Gal tokio pirmo ryškaus prisiminimo nėra. Tačiau vaikiška knyga, kurią aš skaičiau mažiausiai penkiasdešimt kartų - Panama labai graži.  Tai fantastiška knyga, fantastiški personažai Meškiukas ir Tigriukas, nuostabios iliustracijos.

Kokios knygos padarė didžiausią įtaką ir įspūdį paauglystėje? Ar buvo tada laiko skaityti?

Taip, nes paauglystė yra tas metas, kai daugiausiai ieškai. Vėliau jau atrandi konkrečią kryptį ir ja judi. Skaitymas tarsi „praplečia“. Lygiai taip pat, kaip muzika. Paauglystėje skaičiau E. M. Remarką, Dž. Selindžerį ir daugelį kitų. Dar vienas prisiminimas iš paauglystės: kai mokytoja per pamoką pasakė „Jūs visi tikriausiai skaitėte knygą Karas ir taika?“, paaiškėjo, kad klasėje niekas nebuvo jos skaitęs. O kai ji paklausė „Kaip jūs galite save laikyti išsilavinusiais žmonėmis, jei neskaitėte Karo  ir taikos?“, man pasidarė taip nesmagu, kad per vasaros atostogas perskaičiau visą knygą. Nors buvo tam tikras išbandymas skaityti, kai penkiasdešimtyje puslapių aprašinėja vieną medį.

Ar mokykliniai "privalomos literatūros" sąrašai neatbaidė nuo skaitymo?

Tiesą sakant, atbaidydavo, nes juose būdavo daug neįdomios literatūros. Sąrašuose daug klasikinės literatūros, kurios dalies aš iki šiol esu neperskaitęs. Poreikis toms knygoms ateina su metais. Bet nuo 11 klasės supratau, kad tas sąrašas, kurį duoda, nėra blogas.

Koks šiandien Jūsų santykis su knyga? Ar dažnai paimate knygą į rankas? Kokios tai dažniausiai būna knygos?

Mėgstu skaityti. Negaliu pasakyti, kad labai daug skaitau, tiesiog nuolat skaitau. Man patinka skaityti. Mėgstu filosofines arba žmogaus būties prasmę atskleidžiančias knygas.

Paauglystėje skaityta E. M. Remarko Vakarų fronte nieko naujo – paprasto į karą patekusio žmogaus vidiniai išgyvenimai. Visi mano mėgstami rašytojai kalba apie žmogų ir kaip jis vienoj ar kitoj situacijoj jaučiasi.

Yra trys E. M. Remarko knygos, kurias kiekvienam paaugliui būtina perskaityti – jau minėtoji Vakarų fronte nieko naujo, Trys draugai ir Juodasis obeliskas.

Ar šiandien užtenka laiko knygoms ir skaitymui?

Laiko stygius priklauso nuo tavęs paties. Kartais man sako „tai tu turi daug laiko, jei skaitai“. Laiko visada yra, tik priklauso kaip susidėlioji laisvo laiko tarpus. Nors ir dirbu, ir groju, į savaitę perskaitau po knygą. Viena paskutiniųjų mano skaitytų knygų - naujausia J. Irvingo knyga, kurios apimtis apie tūkstantis puslapių. Ją, žinoma, ilgiau skaičiau.

Ar dėl laiko stokos nekyla noras „išbandyti“ audio knygų?

Man patinka pats skaitymo procesas. Nes kai skaitau, veikia regimoji atmintis, įsijungia vaizduotė. O kai reikia klausyti, man sunku išklausyti 20 minučių, jei man kažką kryptingai, tikslingai dėsto.

Ar didelė Jūsų biblioteka?

Mano gyvenimas toks, kad aš nuolat kur nors judu. Taigi paauglystėje, kai gyvenau pas tėvus, buvusi didelė biblioteka dabar išsibarstė per judėjimą. Dabar, kadangi ilgą laiką gyvenu toje pačioje vietoje, biblioteka vėl kaupiasi. Visi draugai žino, kad geriausia dovana man – knyga. Šiais metais gavau dovanų penkias ar šešias knygas.

Man patinka turėti savo knygą, todėl iš bibliotekų skolinuosi retai. Dažniau pasiskolinu iš draugų.

Ar Jums egzistuoja kokia nors viena „super“ knyga, kaip nors ypatingai paveikusi Jūsų pasaulėžiūrą ar pakeitusi požiūrį? Buvusi reikšminga vienu ar kitu gyvenimo momentu, daugiausiai davusi?

Vienos tokios knygos nėra. Kaip jau minėjau, vienu metu sukrėtė  E. M. Remarko Vakarų fronte nieko naujo. Gal dėl to, kad prieš tai skaičiau vaikiškas knygutes, o po to staiga kažką tokio... Taip pat labai didelį įspūdį paliko F. Dostojevskio Idiotas. Ir dabar Dostojevskį skaitau – Baltosios naktys ir Vargo žmonės. Nors esu skaitęs, bet nutariau perskaityti dar kartą.

Ar yra koks nors posakis, citata iš literatūros ar kokio nors rašytojo mintis, kurią kartojate sau, kai būna labai gerai arba labai blogai?

Daug tų posakių yra. Paauglystėje aš juos net rašydavau. Paskui nustojau rašyti, nes supratau, kad tai yra tuščia. Yra tokie, kuriuos atsimenu, nors negalėčiau pacituoti pažodžiui - tiesiog stengiuosi jais vadovautis. Vienas iš tokių posakių yra E. M. Remarko herojaus atsakymas į klausimą „kas yra laisvė?“ - „Laisvė – tai iš aukso nukaltas narvelis“. Posakio prasmė ta, kad uždirbęs pinigų turėtum pasidaryti laisvesnis, bet tiesiog nusikali gražesnį narvelį. Kol uždirbinėji pinigus, prarandi laisvę, nes tiesiog kitur skiri energiją.

Kokia paskutinė skaityta/ pirkta knyga?

Pirkau dovanų knygą, kuri man pačiam labai patiko –  Meistras ir Margarita.

Ar galėtumėte įvardyti, ką žmogui duoda knyga arba ko jis netenka neskaitydamas?

Čia lygiai tas pats, tarsi apsiribotum kažko nematyti - nematai ir atrodo gerai. Bet tokiu būdu neatveri visų savo galimybių, potyrių ir išgyvenimų.

Jaukiausias, gražiausias prisiminimas, susijęs su knygomis...

Panama labai graži J Labai gražus, daug teigiamų emocijų keliantis prisiminimas.

Ar dainuojant, kuriant muziką, rašant dainas praverčia skaitytų knygų „patirtis“? Kitaip sakant, ar literatūra daro įtaką Jūsų kūrybai ir darbui?

Be abejo. Tai plečia žodyną, sampratą, požiūrį, vertybes, dar daugelį dalykų. Knygos yra neatsiejama kūrybos dalis. Iš oro neatsiranda. Visos mintys yra įvardytos ir pergyventos, svarbu tik kaip moki tai dainoje sudėlioti. Dainų rašymas remiasi asmeniniais potyriais bei perskaitytomis knygomis. Kuo daugiau tų potyrių turi, tuo įdomiau paskui tavęs klausyti.

Jei toks egzistuoja: mėgstamiausių knygų TOP 5

Nenorėčiau taip siaurai įrėminti mėgstamiausių knygų. Galiu pasakyti savo mėgstamiausius rašytojus – F. Dostojevskis, M. Bulgakovas, pastaruoju metu labai „užkabino“ J. Irvingas ir, žinoma, Panama labai graži autorius Janošas.

Ačiū už pokalbį.