Apysaka / Iš anglų kalbos vertė Zita Marienė. - Vilnius: Alma littera, 2008. - 598 p.
Paskutinė stebuklų dalis
Visame pasaulyje daug atsiliepimų sulaukusi knyga „Haris Poteris ir mirties relikvijos“ – tai knyga, kuri kaip magnetas pritraukia šios serijos gerbėjus ir drebulį kelia jo nemėgstantiems žmonėms. Tačiau bent Lietuvoje, kaip manau, nėra tokio paauglio, kuris nebūtų girdėjęs apie šį berniuką. Aš pati priklausau tiems, kuriuos ši knyga pritraukė.
Šioje (jau septintoje ir paskutinėje) knygoje apie burtininką berniuką aprašomi jo nuotykiai besiaiškinant lemtingas paslaptis, kovojant su priešais ir ieškant paslaptingųjų relikvijų, bei horokrusų. Visą knygą vainikuoja lemiantis mūšis Hogvartso burtininkų mokykloje, kur, kaip ir buvo tikėtasi, nugalėjo gėris. Nors šis laimėjimas tik sąlyginis, nes visos knygos siužeto metu žuvo daug gerų žmonių, burtininkų ir kitokių būtybių.
Šis kūrinys visame pasaulyje susilaukė didelio atgarsio dėl savo intriguojančio siužeto, įnirtingos gėrio ir blogio kovos, įsimintino, bet kartu ir paprasto pagrindinio veikėjo. Taip pat didelę reikšmę turėjo naujo ir labai stipriai su tikruoju persipynusio magiško ir stebuklingo pasaulio sukūrimas. Be to knygą, dėl parašymo stiliaus ir gero vertino, labai lengva skaityti.
Šio fantastinio romano pagrindinis klausimas „Ar gėris nugalės prieš tokį didelį blogį?“. Taip pat į kūrinį įpinta meilės tema.
Aš esu perskaičius visas 7 šios autorės knygas apie Harį Poterį. Pastebėjau, jog kiekvienoje knygoje vis daugiau blogio ir žiaurumo. Tai pradeda ryškėti 4-oje knygoje, kai miršta pirmasis mokinys. Tačiau kiekviena knyga taip pat vis labiau įtraukia skaitytojus. Šią knygų seriją (nes siužetą suprasti galima tik perskaičiuos visas knygas iš eilės) rekomenduočiau perskaityti paaugliams ir suaugusiesiems, kurie mėgsta fantastikos ir nuotykių kupinas knygas. Tačiau vaikams, kuriems dar nėra 13 metų, septintosios knygos apie Harį skaityti nerekomenduočiau, nes po jos gali sapnuotis košmarai.
Personažams priekaištų neturiu, nes „gerietis“ Haris pakankamai geras ir protingas, o blogasis Valdovas Voldemortas yra tikrai labai blogas. Labiausiai mane sužavėjęs personažas – mokytojas Severas Sneipas, nes pačiame knygos gale nuomonė apie jį pasikeičia kardinaliai ( į gerąją pusę).
Turbūt vienintelis priekaištas būtų knygos leidėjams, nes knygos popierius lengvai plyšta, o lapai atitrūksta nuo viršelio pagrindo.
Taigi ši knyga tikrai įspūdinga, prikaustanti ir kupina stebuklų. Joje ko nors praktiško gal ir nerasite, tačiau tai gera laisvalaikio leidimo forma ir fantastikos dozė.
Vilija
Gali patikti, gali ne. Nesvarbu
Visi yra apie jį girdėję. Vieni jį mėgsta, kiti kritikuoja. Vieni domisi, kiti net nenori pažiūrėti į tą pusę. Kelios knygos iš šio apysakų ciklo jau sulaukė savo ekranizacijos, dvi dar ne, tačiau tikrai sulauks. Su knygų ir filmų herojais gausu įvairios atributikos. J. K. Rowling sukurtas fantastinis pasaulis žavi ne vieną. Taip, tai – Haris Poteris.
Esu perskaičiusi visas šios sagos knygas, tačiau aprašinėti jas visas nėra tikslo, nes tai buvo senokai. Tačiau aprašyti tikriausiai paskutiniąją paslaptingos istorijos dalį dar nėra per vėlu. Septintoji ciklo knyga yra „Haris Poteris ir Mirties relikvijos". Ji, ne paslaptis, apie įžymiojo berniuko, dabar jau paauglio, Hario Poterio nuotykius, slapstymąsi nuo Tamsos Valdovo Voldemorto ir, galų gale, apie finalinę dvikovą. Knygoje atskleidžiamos visos iki šiol slėptos paslaptys, neišaiškinti klausimai, nedavę ramybės skaitytojui.
Haris Poteris – pagrindinis knygų ciklo veikėjas. Jis našlaitis, nes tėvai mirė nuo Tamsos Valdovo rankos. Didžiausias jo gyvenimo troškimas – sunaikinti Voldemortą. Paauglys daro viską, kad galėtų tai įgyvendinti. Nors turi du geriausius draugus, vaikinas neretai jaučiasi vienišas, nes jie negali visiškai tiksliai suprasti jo jausmų. Haris išdidus, nemėgsta kai kiti dėl jo aukojasi. Taip pat jis įžvalgus, nes aiškindamasis paslaptis, susijusias su didžiausiu savo priešu, visada pirmas supranta jo kėslus, nors jo draugė Hermiona ne tik gerai mokėsi, bet ir yra labai protinga. Praradęs visus artimuosius (tarp tėvų ir krikštatėvį), jis nori apsaugoti visus, kas tik yra šalia. Knygos pabaigoje berniukas, vienintelis likęs gyvas nuo Avada Kevadra užkeikimo (mirtinų kerų) vis dėlto miršta nuo Voldemorto rankos, tačiau, kadangi buvo tam pasiruošęs, grįžta į savo kūną ir nužudo Tamsos Valdovą.
Apysakoje išryškėja vieningumo svarba, begalinis noras pasiekti tikslą. Labai svarbi yra draugystė, be kurios Haris nebūtų tiek ištvėręs, taip pat pasitikėjimas kitais žmonėmis ir pačiu savimi. Be to, pagrindinis veikėjas nieko nebūtų pasiekęs be ryžto. Nepaisant šių išvardytų dalykų išryškėja svarbiausias: gėrio pergalė prieš blogį. Jums gali patikti, gali ne. Tai visiškai nesvarbu, bet, kai knyga sugrąžina prie skaitymo neskaitančius vaikus, pripažinkime, tai jau yra labai didelis pasiekimas (šaunuolė J. K. Rowling!), todėl, manau, kad nors vieną „poteriados" dalį reiktų perskaityti kiekvienam.
Nuoširdžiai. „Haris Poteris ir Mirties relikvijos". Labiausiai patikusi knyga.
Kristina Stankūnaitė
|
