Romanas. - Vilnius: Žaltvykslė, 2005. - p.  (Mokinio skaitiniai)



XXa vidurys. Pasaulis gydosi žaizdas padarytas Antrojo Pasaulinio Karo metu. Lietuvoje sumaištis. Tikroji literatūra žlugdoma keičiant jos turintį. Gatvėse skamba naivios vaikų dainos aukštinančios Sovietų Sąjungą. Ir štai – jaukus iliuzijų pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Lietuvoje pasirodo Antano Škėmos knyga "Balta drobulė". Lietuviai tam dar nepasiruošę. Kyla pasipiktinusių ir praregėjusių minia. Abejingų nėra.

Antanas Škėma – modernistas. Nenuostabu, kad rašytojas žodžiui suteikia jo tikrąją spalvą  "neįvyniodamas jo į vatą". Neįgudusiam Lietuvos skaitytojui tai buvo tarsi sukrėtimas. Pasipylė priekaištai tiek pačiam autoriui, tiek leidyklai išleidusiai knygą.

Knygoje aprašomas vidutinio amžiaus poeto, lietuvio, gyvenančio Amerikoje, kova už gyvenimą. Jo prisiminimai apie Lietuvą, šeimos paveikslas, užsilikęs atmintyje, meilės nuotrupos, tikrumo ieškojimas verčia jį laviruoti tarp gyvenimo ir beprotybės. Kur yra riba, kuri padėtų atskirti, kas yra tikra? Kiek gali žmogaus vaizduotė?

Skaitytojui, nepratusiam prie unikalios rašytojo stilistikos, gali pasirodyti, kad ši knyga yra "apžaista" skambiais, beprasmiais žodžiais, neturinčiais gilesnės prasmės, tačiau akyla skaitytojo akis pastebės, kad kūrinyje gausu sugretinimų, supriešinimų, ironijos skirtos tiek aplinkiniams, tiek pagrindiniam veikėjui, kuris knygoje keičiasi kartu su pasakotoju, todėl akivaizdu, jog knyga labai vertinga savo menine raiška.

Perskaičius šią knygą, likau "lengvai" sukrėsta. Ir kur buvau iki šiol, ieškodama kažko išsiskiriančio užsienio rašytojo literatūroje, neturinčioje nieko bendro su Lietuva? Pajutau kažką bendro tarp pagrindinio veikėjo ir savęs. Tai lyg kelias į tiesą, žodžio galią, meno vertę.

Rašytojui buvo siūlyta išversti knygą į anglų kalbą. Nors tai buvo padaryta po jo mirties, pasak autoriaus, ne taip lengva perteikti kitataučiams tai, kas skirta lietuviui skaitovui.

Rekomenduoju šią knyga žmonėms, vertinantiems kokybę literatūroje, vaikiškai intelektualiems svajotojams, turintiems lakią vaizduotę, tiesos ieškotojams, nuolat besigilinantiems į pasąmonę. Ir svarbiausia – žmonėms, nebijantiems mąstyti kitaip. Juk tai atsitinka ne taip ir dažnai.

Greta Žėkaitė, 12 klasė