Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kvietė 5–10 klasių moksleivius dalyvauti rašinių konkurse „Ką aš norėčiau veikti bibliotekoje?..“! Iš viso buvo gauta 30 rašinių, iš kurių konkurso organizatoriai atrinkto penkis geriausius. Siūlome paskaityti vieną iš jų – Vilniaus „Ryto“ progimnazijos 7 a klasės moksleivės Auros Paukštytės „Biblioteka iš ateities, arba jaukus kampelis skaitytojams“.
 

„Biblioteka – tai vieta, kurioje galima pasiskolinti knygą ir ją perskaičius grąžinti“, – tai labai įgrisęs bibliotekos apibūdinimas, kuris nė iš tolo nekviečia čia užeiti ir pasilikti bent kiek ilgėliau, negu būtina. Bet juk žmonės dėl to nekalti: skaitymas ne visiems labai malonus laisvalaikio praleidimo būdas, o dar niūri bibliotekos aplinka bei griežti bibliotekininkių žvilgsniai toli gražu nesukuria gražaus bibliotekos paveikslo. Vis dėlto netgi užkietėję knygų niekintojai gali paversti vaikščiojimą į biblioteką maloniu hobiu. Jiems reikia tik truputį padėti.

Visų pirma norint suprasti, ko skaitytojai tikisi iš bibliotekos, reikia įsivaizduoti, kad pats esi paprastas knygų mėgėjas, užsukęs į biblioteką. Kas tave priverstų ten pasilikti bei krimsti knygas, lyg jos būtų riestainiai? Kokia turi būti biblioteka, kad ji būtų smagi lyg atrakcionų parkas? Taigi, pradėkime savo kelionę po svajonių biblioteką!

Prieš mane stovi naujas, daug vilčių teikiantis pastatas. Taip, tai biblioteka. Aš, lūkesčių pilnas knygų mėgėjas, laikau sugniaužęs delne skaitytojo pažymėjimą ir užsimerkęs nedrąsiai žengiu per bibliotekos slenkstį. Dar nepramerkęs akių girdžiu skambant muziką – kokia ji nuostabi! Ir vaikas, ir senelis tikrai išgirs mėgstamą garso takelį.

Aplinka tiesiog nepakartojama – čia taip erdvu! Aukštose lubose žiba balti žibintai, o pro didelius langus atsiveria nuostabus kraštovaizdis. O kokie stalai! Ne paprasti, mediniai ant keturių kojų – jie balti, taip įdomiai išlankstyti, kad iš pradžių gali pamanyti, jog tai stalai iš ateities! Tiesą pasakius, čia visur vyrauja balta spalva – kaip ateivių erdvėlaivyje. Viskas taip modernu...
 
Metas ieškoti knygos! Lentynose jos sudėliotos labai tvarkingai – nuo vaikiškų knygelių iki suaugusiųjų literatūros. Žingsniuodamas link paauglių skyriaus matau, kad kiekvienos lentynos dizainas gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, ant pasakaičių lentynos nutapyti personažai – Alisa iš Stebuklų šalies, išdykėlis Tomas Sojeris bei linksmuolė Pepė Ilgakojinė. Na, o kad būtų lengviau pasiimti knygą, tam yra važinėjančios kopėčios! Iš karto pamatau ieškomą kūrinį lentynos viršūnėje ir pastūmęs kopėčias norimos knygos link, ją pasiimu. Kaip smagu! Galiu knygą paimti savarankiškai, nelaukęs atsilaisvinusios bibliotekininkės.

Norėčiau knygą paskaityti čia ir dabar. Jau iš tolo matau kampelį skaitytojams – jiems paruošti patogūs sėdmaišiai. Tai tikrai vilioja – juk ilgai sėdint ant kėdės ima skaudėti užpakalį, dėl to ir būna patogiau skaityti namie. Su mielu noru prisijungčiau prie ten sėdinčių vaikų, bet norėčiau paskaityti tyloje – juk mažieji skaitytojai aptarinėja knygas su draugais.

Manau, metas eiti namo ir paskaityti knygą tyloje... Bet kas gi čia? Ogi atskiros, mažos kabinos skaitytojams! Tiesiog tobulas pasirinkimas tiems, kuriems trukdo išorinis triukšmas ar nepatinka kitų žmonių draugija. Taip gerbiama žmogaus asmeninė erdvė, jis jaučiasi smagiau bei jaukiau.

Perskaitęs pusę knygos, pasijutau pavargęs. Jau noriu grįžti namo ir pažaisti, nes kiek pabodo skaityti. Kai jau ketinu pėdinti atgalios, mano akys užkliūva už dar vieno atskiro kambario (kokia vis dėlto erdvi ši biblioteka!) Tai televizorių kambarys! Kambaryje keli televizoriai nustatyti rodyti po vieną skirtingą kanalą. Puiku, juk peštukai tikrai susikibtų nepasidalinę nuotolinio valdymo pultelio! Įsitaisau ant patogios sofos ir pusvalandį pažiūriu filmukus. Leidžiu savo vaizduotei pailsėti, dabar vėl galiu kibti į knygas!

Viskas labai paprasta! Visiems skaitytojams įtikti neįmanoma. Net nereikia stengtis taip padaryti, tiesiog derėtų sukurti tokią biblioteką, į kurią gera grįžti pačiam. Juk jeigu nebūsi laimingas bibliotekoje, kad ir kokia gera ji būtų, skaitytojai pajus blogą energiją ir išeis skaityti knygų kitur. Taigi, grožybės reikalingos, bet privalu nepamiršti pagrindinio bibliotekos tikslo – diegti skaitytojams meilę knygoms.