Forumas
Labas, ką skaitai?
 

Apklausa

 

Eglė Baliutavičiūtė. Apie pelę ir katę

Recenzija
 

 

 


 
Vakarėlio mergina: romanas / Brigitte Blobel; iš vokiečių kalbos vertė Arvydas Makštutis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 277 p. – ISBN 978-9986-39-843-1

 
 
Vokiečių rašytoja Brigitte Blobel Lietuvos skaitytojams jau pažįstama. Lietuvių kalba išleistos dvi autorės knygos paaugliams „Meilė tarsi pragaras“ (2005) bei „Įniršis“ (2008). O šiemet pasirodė ir trečioji – beveik 300 puslapių romanas „Vakarėlio mergina“.

Tai pasakojimas apie pelę – netrukus šešiolikos sulauksiančią Moną. Ji turtinga, aprūpinta viskuo, išskyrus žmogiškąją šilumą. Tėvas miręs, o motina, žymi aktorė, nors dukrą ir myli, tačiau beveik nuolat laiką leidžia filmavimo aikštelėse. Mona baikšti ir savimi nepasitiki. Trokšta, kaip ir kiti bendraamžiai, lankytis vakarėliuose, turėti vaikiną bei krūvą draugų, tačiau yra pernelyg drovi ir susikausčiusi, kad bent pabandytų įsilieti į bendraamžių būrį. Todėl gyvena tyliai ir uždarai, niekina ir kartu pavydi kitiems – drąsesniems, populiaresniems.

Tai pasakojimas apie katę – gatvės vaiką Mirką, svajojantį būti Sibiro tigru, nes „jie gyvena vietovėse, kur išgyventi velniškai sunku. Nes jie vienišiai. Nes jie žino, kad yra stiprūs. Ir vis dėlto jie priversti saugotis. Žmonių. ˂...˃ Aš esu labai panašus į Sibiro tigrą. Tik mano Sibiras yra Miunchenas“ (p. 33–34). Mirkas yra pasiryžęs išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Todėl medžioja.

Tai pasakojimas apie katės ir pelės žaidimą. Mirkas, nusižiūrėjęs turtingą užsisklendusią Moną, ją bemat suvilioja – užtenka jai vos parodyti dėmesį ir ši jau įsimylėjusi ir paklusni. Ji taip džiaugiasi šia draugyste, kad beveik nė nepastebi nieko gera nežadančių ženklų – Mirkas su ja elgiasi atsainiai, nepagarbiai, savininkiškai, tačiau ji bet kokias abejones nuveja šalin, bijodama užgauti vaikiną: „Nejaugi jis žino ir kuriame name gyvenu? Iš kur jis žino, kurios namo durys yra mano? Bet paklausti neišdrįso“ (p. 60).

Vis dėlto netrukus Mona pamato tikrąjį Mirkos veidą. Prigirdęs narkotikų, pavogęs jos buto raktus dabar jis atvirai iš jos tyčiojasi ir šantažuoja – ji turi tapti „vakarėlių mergina“, t. y. pradėti platinti narkotikus savo mokykloje, kur Mirkai pačiam dar nepavyko. O jei ne, jis paviešins jos apkvaitusios ir pusnuogės nuotraukas. Žinoma, Mona, bijodama įskaudinti mamą, pakenkti jai nepadoriomis nuotraukomis, kurios atsidurtų spaudoje, sutinka daryti, ką liepiama. Sutinka, nes jau kartą, po tėvo mirties, žiniasklaida buvo apvertusi jųdviejų šeimos gyvenimą aukštyn kojomis ir dėl to ji jaučiasi kalta.

B. Blobel kuria paprastą, neįmantrų pasakojimą. Prie puslapių prikaustančios intrigos čia nėra, net aprašyme žadėtos psichologinės įtampos ne tiek ir daug – knyga labiau skirta pamokyti, parodyti, kaip kartais gyvenime būna, kaip reikėtų elgtis pakliuvus į panašią situaciją. Todėl pasakojimo tempas gana lėtas, daug dėmesio skirta charakteringiems dialogams, Monos jausmams, potyriams. Dėl lėtumo tampa paprasčiau įsiskaityti tekstą, detales, atidesnis ar daugiau gyvenimiškos patirties turintis skaitytojas tuojau, jau nuo pirmojo Monos ir Mirko susitikimo, supras, kad kažkas negerai šioje istorijoje, kad Mirkas netinkamai elgiasi su Mona, emociškai smurtauja, tad knyga neabejotinai pasirodys pernelyg ištęsta ir nuspėjama.

Visažinis pasakotojas istoriją perteikia pagal aiškias, simplifikuotas dichotomijas – geras/blogas, patiklus/gudrus, pelė/katė. Mirkas, save prilyginantis Sibiro tigrui, net kelis kartus Moną prilygina silpnai, nemaloniai pelei: „Ei, Baby, aš maniau, kad džiaugiesi, kad aš tau patinku, kad kartu mes puikiai leidžiam laiką, o tu vis nutaisai tą pelės fizionomiją“ (p. 147–148). Taigi taip jis pats išryškina dichotominį santykį tarp savęs ir jos, iškelia save kaip gudresnį, galingesnį, tigrą, medžiojantį kvailas peles. Taip pat ir pasakotojas atkreipia dėmesį, kad net pats gyvenimas ar likimas Monai rodo panašias opozicijas, pavyzdžiui, suveda su doru vaikinu Domininku, kad ji atkreiptų dėmesį, galėtų palyginti, susimąstyti apie santykių su Mirka ydas. Tačiau dėl naivumo ir nepatyrimo, tokiomis galimybėmis ji nepasinaudoja, todėl vis labiau klimpsta į Mirkos paspęstas pinkles.

Kaip jau tikriausiai aišku, kūrinyje įdomių, savitų charakterių nėra, ir čia matome tik per priešingybes sukonstruotus lengvai atpažįstamus veikėjų tipus – katę ir pelę, naivuolę ir agresorių. Visa tai bei pasakotojo pastebėjimai, įterpti keliose kūrinio vietose, pasakojimą daro dar labiau nuspėjamą, silpnina ir taip menką intrigą, todėl taip tik dar aiškesnė darosi didaktinė knygos paskirtis. O mintis labai paprasta – ištikus bėdai, užgriuvus nelaimėms, su kuriomis paauglys dėl patirties stokos dar nėra pajėgus susitvarkyti pats, turėtų kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, svarbiausia savęs neizoliuoti, nekaltinti, nestigmatizuoti. Būtent tai knygos pabaigoje padaro Mona – nebegalėdama pakęsti šantažo, baimės, graužiama sąžinės dėl kitiems daromos žalos, paskambina policijai: „Tačiau policininkams ji norėjo papasakoti viską. Nepraleisti nieko. Ir pagaliau atskleisti viską. Galbūt tuomet pareigūnai jai padės“ (p. 277).

Taigi pelė įveikia ją persekiojusį katiną, tampa žmogumi, kurio Mirkas, Sibiro tigras, turėjo saugotis. Vis dėlto Monai dar reiks išmokti būti tvirtesnei, nes išsisprendus bėdai, nelikus Mirkos, ji stovi beveik ten pat, kur buvo knygos pradžioje – vieniša, nesuprasta ir tikinti, kad koks nors vaikinas atvers jai vartus į geresnį gyvenimą: „Mano tėtis miręs, pasakė sau mintyse Mona. Mano mama Prahoje. O Domininkas man nėra brangus ir artimas. Bet galbūt tai dar gali pasikeisti“ (p. 277).

Recenzijos pabaigoje telieka sunkiai atsidūsėti, nes gaila, kad Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, leidžianti gana stiprias lietuvių bei užsienio autorių knygas, dažnai tokio paties vaikų bei paauglių literatūros atrankos lygio neišlaiko. Tai tik dar kartą patvirtina ir ši Brigitte Blobel knyga – blanki, neišskirtinė, tipiška, siunčianti aiškią ir vertingą žinutę paaugliui socialine prasme, tačiau ne menine.

 

 

 

 

 

 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.