Forumas
Labas, ką skaitai?
 

Apklausa

 

Domas Naujokaitis. Eilės


 
Tvartas

Tarsi alavinis kareivėlis esu stumdomas
Moksliniais gliukozės gavimo keliais.
Nesijaučiu savoj tvirtovėj, kaip koks Žygimantas Augustas ir jo ištikimi tarnai.
Greičiau,
Jaučiuos, kaip koks vėžlys parkritęs ant savo kiauto,
Negalintis atsistoti ant savųjų kojų.
Mintu A4 popierium,
PVM apdorotu.

Ir svajoju apie difuzišką savo judėjimą link to tvarto,
Kur kaskart randu išsišokėlių.
Neklausančių bazinio karinio apmokymo.
Iš generolų.

 

Eilėraštis apie tai, kaip aš rašau eilėraštį

Nemanykit, brangūs ponai,
Kad tai tiesiog beverčiai sapaliojimai
Paauglio,
Beieškančio savęs
Ir atrandančio save kūrybos krosnyje,
Verdančioj kasdien. Ten kepančio kasdien.

Stengiuos kepti tą, ką  mėgstu.
Ne, kepu  ne lazanijas ir ne kotletus
Kepu aš žodžių darinius,
Iš kurių
Atkreipiu jūsų dėmesį,
Jei baigiate skaityti,
Susimąstykite, ar perskaitę šį eilėraštį
Paklydote kartu su manimi mano galvoje,
Ar įsivaizduojat, kokie kukurūzų laukai auga man ant galvos
Ir kokiomis ugnimis aš spjaudaus?
Supraskite tai, ką noriu aš išriaumoti.
Jums prie ausies.

 

Esu marinuotas agurkas.
Gyvenu kartu su daugeliu kitų daržovių.
Mano gyvenimas daug spalvingesnis, negu jūs galvojate.
Gebėjimas prisitaikyti prie kiekvienos iš stiklainyje gyvenančių daržovių norų yra nenusakomas.
Jūs tikriausiai galvojate, kad kalbu visiškas nesąmones.
O ne, marinuotas agurkas geba kurti, mylėti, džiaugtis.
Bent jau mano, kad tai moka.
Svarbiausia iš šių visų savybių yra gebėjimas mylėti. 

Kartą mačiau vieną vaikiną, kuris nevertino nieko.
Šalia kitų, ir savęs bei artimųjų.
Jis tikėjo: laimę surasiąs piniguose ir priversiąs visus galvoti, kad savimi gali sužavėti bet ką.

Tačiau vieną kartą jo gyvenimo kelyje pasitaikė mergina.
Visaip bandė prie jos prieiti, pakalbėti, stengėsi sužavėti ją, tačiau jam nepavyko.
Kai viskas atrodė prarasta, vaikinas atsigręžė ir pasakė:
-  Kalbėk su manimi.
Mergina atsiliepė:
- Seniai reikėjo taip atsakyti.
Ir jie kalbėjo valandų valandas, dienų dienas.
Kiek vėliau susituokė...

Visa tai mačiau pro savo būsto - nešvaraus stiklainio sienas.
Jei prakalbome apie atmosferą stiklainio viduje, galiu jums atsakyti: čia gana jauku.
Aišku, viskas priklauso nuo marinato.
Aš sumarinuotas su keletu česnakų, šlakeliu acto, žiupsneliu druskos ir cukraus, keliais gležnais lauro lapais ir kilogramu pipirų (mus marinavęs žmogus manė, kad taip bus geriau).
Stiklainyje kartu su manimi yra visa mūsų šeima. Mano sesė, tėvai.
Kažkada buvo ir pusseserė, tačiau ją pačią pirmąją suvalgė godus vaikas.
Galiu sakyti, kiekvienas agurkas šioje patalpoje gyvena pastatęs savo likimą ant kortos.
Vis svajoju, kada pagaliau suaugsiu ir negalvosiu apie tai, kas nutiks rytoj...
Juk sakoma - gyvename dabartimi, ateitimi.
O aš, kiek pažįstu save, gyvenu tik ateitimi.
Nesugebu įsijausti į šiandieną.
Tai didžiausias mano minusas.
Laimei, stengiuosi būti mandagus.
Kas rytą sveikinuosi su česnakais.
Kalbuosi su lauro lapais.
Dalinuosi savo intelekto žiniomis su druska bei pipirais.
Ir juokiuosi kartu su cukraus gabaliukais.
Actas labai nekalbus, todėl su juo nieko neprišnekėsi.
Savo šeimos nariams gebu pasakyti tik tiek, kad juos myliu ir vertinu vis labiau ir labiau.
Tačiau savo paslaptis patikiu tiktai kaimyniniame stiklainyje gyvenančiai agurkei.
Tikiuosi, kada nors mes būsime viename stiklainyje.
Tai neįtikėtina, bet įmanoma.
Tikėsiuos, mylėsiu ir lauksiu.
Kada visa tai įvyks?..

Kauno r. Garliavos Jonučių vidurinė mokykla, 11 kl.
Mokytoja Zigrita Petraitienė



 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
  
komentarų nėra
 
© 2008-IEJI - SKAITYMO METAI. Visos teisės saugomos. Sprendimas: IDAMAS. Naudojama SMART WEB sistema.